Su angelų sargų diena!

Informacija

Parašyta Trečiadienis, 2013 spalio 02 09:03

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 6502

„Jis dirba  policijoje 20 metų. Puikiai dirba. O jo trys vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Jo mėnesio pajamos apie 2000 lt. Kas tai yra 5 asmenų šeimai aiškinti nereikia. Šis policininkas pareigos vedamas eina į mokyklas pasakoti apie policijos darbą, o jo vaikai toje pačioje mokykloje stovi eilėje prie nemokamo maitinimo“, apie savo kolegų gyvenimą pasakoja man Utenos apskirties policijos komisaras Linas Pernavas. „Man gėda nuolat pasirašinėt kompensacijas už šildymą pareigūnams“ - priduria. Prisipažinsiu neturiu ką jam atsakyti. Jei valstybė negali išlaikyti savo pareigūno, jį nupirks kiti. Galim klijuoti kiek norim lipdukų ant policijos automobilių „aš neimu kyšių“, nemanau, kad jie padės. Matyt geresnis efektas būtų jei vairuotojai užsiklijuotų ant savų automobilių lipdukus su užrašu „aš neduodu kyšių“. 

Vargu ar galime reikalauti daug iš policininkų, jeigu atidirbę 20 metų policijoje jie priversti eiti prašyti savo vaikams nemokamo maitinimo ir šeimoms kompensacijų už šildymą. Vargu ar į tokią policiją eis geriausi ir sumaniausi mūsų visuomenės atstovai. Sykį radijo klausytojas eteryje guodėsi, kaip dažytojo teptuko dešimtmečiais nematę rajonų komisariatų vadovai ne iš gero gyvenimo prašo išmaldos pas vietos verslininkus. Pakeisti policijos langus ar atlikti remontą. Taip ir susibičiuliaujama ir tampa nepatogu nepadėti, kai koks vietos verslininkas į "bėdą" pakliūna.  Ačiū dievui, kad policijos vadovams užteko proto tokius bičiuliškus santykius išgyvendinti. Nesuprantu kodėl taip naikinama policija?-  retoriškai klausia Loreta Soščekienė iš pareigūnų profsąjungos.  Daugiau nei 200 milijonų „nurėžtų“ litų policijai, lyginant su 2008 m.

Tačiau vien blogam finansavimui nurašyti blogo darbo neskubėkime. Visus sukrėtė tragedija Klaipėdos rajone kai policininkams laiku neatvykus buvo nužudyta keturių vaikų mama.  Nenurašykime tokių dalykų vien nepakankamam finansavimui, ar anot Vidaus reikalų ministro paplitusiai smurto kultūrai. Nenurašykime vien prastam finansavimui ir situacijos Biržuose, kuomet vietos gyventojai pasakoja apie banditų siautėjimus, armatūras ir pjaustomas padangas. Netikiu, kad žmonės taip fantazuoja prisižiūrėję kriminalinių rubrikų. Sunku patikėti, kad policija nepajėgi likviduoti kontrabandinės prekybos taškų miesteliuose, kai visas miestelis juos puikiausiai žino. Atsakymas tas pats. Jei valstybė negali nupirkti pareigūnų juos  nupirks kiti. Bet manau tai dar ne visas atsakymas.

Žinomas vokiečių sociologas Ralfas Darendorfas rašė apie tai, kad Konstitucijai ar politinei sistemai pakeisti užtenka 6 mėnesių, ekonominę reformą padaryti reikia 6 metų, o mentaliteto ir nuostatų pokyčiams gali prireikti net kelių kartų. Mes galime vykdyti komisarų rotacijas, rinkimus, skaidrias atrankas, bet jeigu nepasikeis konkretaus žmogaus nuostatos, rezultato nebus. „Kai kurie rajonai vis dar turi komisarus, daugiausia viršpensijinius, kurie nuleistomis galvomis klauso vadovų nurodymų“, pasakoja gerai pažįstantis sistemą. Tokių, tikslas ne tik spręsti problemas, bet pirmiausia kiek ilgiau išlikti. Jei prastas vadovas bus perkeltas kitur jis gali ten situaciją pabloginti. Gruzija pakeitė didžiąją dalį savo policijos naujais žmonėmis, kolegos pasakojo, kad šiandien ja pasitiki net 93 proc. šalies gyventojų.

Kad ne visos bėdos finansavime rodo Lino Pernavo Utenos apskrities policijos viršininko įkvepianti istorija. Jis su tais pačiais mažėjančiais resursais sugebėjo vos per metus pakelti vietos gyventojų pasitikėjimą policija nuo 50 iki 81 proc. Trečdaliu. Linas pasakoja kaip tik atėjęs pradėjo registruoti kiekvieną pranešimą, net menkiausią, ėmė vykdyti ir analizuoti gyventojų apklausas, nuolatinį atsiskaitymą visuomenei. „Kiekvieną kartą, kai vėluojama atvykti mes aiškinamės. Įrašinėjame visus gyventojų telefoninius pokalbius su pareigūnais. Pokalbio įrašinėjimas daro policininkus mandagesniais ir paslaugesniais. Per metus Utenos apskrityje policija gauna net 45 tūkstančius pranešimų. Teikdami paslaugą, labai norime kad ta paslauga būtų klientas patenkintas“, - atsiskleidžia taip retą viešos institucijos vadovo požiūrį į darbą Linas Pernavas.

„Ką darytumėte pirmiausia jeigu Jus paskirtų į Biržus?“, - klausiu Lino Pernavo. „Pirmiausia šnekėčiausi su paprastais žmonėmis, su seniūnais, bendruomenės lyderiais, išsiaiškinčiau iš kur tas nesaugumo jausmas kyla. Ar tas nesaugumas realybė ar jis kyla iš TV laidų. Išsiaiškinčiau kur pas mane yra problema, gesinčiau jautriausias vietas“, - sako jis.

Visuomenė stebi kaip bus pasimokyta iš Biržų, Klaipėdos rajonuose įvykusių tragedijų? Ar policija pasuks atvirumo, dialogo su visuomene ir pasitikėjimo kūrimo keliu. Ar sugebės viršininkaujančius pakeisti tarnaujančiais. Ar viskas pasibaigs dejonėmis apie mažą finansavimą.

O gal prie jos vairo stos kitokių moralinių ir profesinių nuostatų lyderiai. Atviri, sąžiningi, drąsūs ir nuolankūs. Tarnaujantieji. Anot Roberto Grinlyfo, šiuolaikinės tarnaujančios lyderystės pradininko, ateityje gyvybingos institucijos bus tik tos, kurioms vadovaus tie, tarnaujantieji. Džimas Kolinsas įtaigios knygos "Taip kuriama amžiams" autorius apie tokius rašo: "labiausiai organizacijas keičiantiems lyderiams būdingas paradoksalus kuklumo ir profesinės valios derinys. Jie yra drovūs ir veržlūs. Atsargūs ir bebaimiai. Jų nedaug bet jų nesustabdysi."

• < <
• > >