Kokia šiandien mūsų žiniasklaida?

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 gegužės 07 09:38

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3514

Su spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Jus! "Blogiausia, kas galėtų atsitikti žurnalistui - susitaikyti su blogiu ir nenorėti padaryti pasaulio geresniu". Šią puikią frazę girdėjau susitikime su jaunaisiais moksleiviais, žurnalistais praėjusį šeštadienį VU.  "Labai susmulkėjusi mūsų žiniasklaida", - sako ryte žinių radijo laidoje kalbėdamas su Aldona Atkočiūnaite žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis. Kartais pats knaisiojuosi po detales, žinau, neretai velnias slypi jose, tačiau visiškai sutinku su Algimantu, kad žiniasklaida išgyvena „tikslo buvimo krizę“. Kitaip sakant "vardan ko tai darome". Vardan reitingų, vardan pastebėjimo, vardan buvimo pirmais, vardan visuomenės aiškesnio suvokimo, vardan geresnio pasaulio? Vardan ko?

„Kodėl tiek daug žiniasklaidoje blogų naujienų“, - dažnai klausia žmonės. Kodėl viskas tik skandalizuojama, šokiruojama, ryškinami kontrastai ir prieštaros. Nereikia būti psichologu, jog suprastum, kad smegenys visada labai stipriai reaguoja į mirtiną grėsmę ir pavojų. Ciniški ir reitingų besivaikantys prodiuseriai, viešųjų ryšių kontoros, žurnalistai ir naujienų redaktoriai tą puikiai supranta. Šveicarų mąstytojas, rašytojas ir eseistas Ralf Dobelli labai taikliai ir aštriai kelia klausimus apie dabartinę žinaisklaidą ir jos poveikį žmonėms. Jis rašo, jog šiandieninės naujienos mūsų protams, kaip cukrus kūnams. Jos žudo mus lėtai.

Gabrielė Tervidytė anadien Facebooke taikliai manęs klausia: „Kodėl Bostono atakoms žiniakslaidoje daug daugiau dėmesio, nei tūktančiams žūstančių Sirijoje, Palestinoje ir kitur“. Ir aš neturiu jai atsakymo, kodėl taip yra. Dažnai pačiam kyla tas pats klausimas - ar dabartinė žiniasklaida atspindi realų pasaulį? Aš tuo netikiu, kaip netikiu objektyvumu žiniasklaidoje apie kurį esu jau rašęs. Tikiu garbingu nušvietimu. Dažnai matau, kaip globalinę svarbą įgauna naujienos, kurios visuomenei visai nereikšmingos. "Žiniasklaida skiria tik tai kas nauja, bet beveik neskiria kas svarbu", sako rašytojas Ralf Dobelli.

Bet koks kardiologas Jums pasakytų, kad į paniką orientuotos naujienos mus nuolat laiko chroniško streso būsenoje ir išreguliuoja imuninę sistemą. Jos didina nesaugumo jausmą. Chroniškas stresas šiandien nužudo tūkstančius, daugiau nei bet kokie teroristai. Žiniasklaidoje apie tai beveik nekalbama. Apie visuomenės psichines problemas, agresiją, baimę, psichinę sveikatą beveik nekalbama. Gal dėl to, kad dėl jų kalta ir dabartinė žiniasklaida? 

Kalbuosi ryte su bičiuliu žurnalistu Ryčiu Juozapavičium ir jo klausiu: "Ryti kokia per paskutinius keletą metų tiriamoji istorija buvo nušviesta žiniasklaidoje, kuri labai prasminga, tarnaujanti, padėjusi visuomenei išsivalyti". Rytis neturi man ką pasakyti. Jeigu „Google Maps“ suranda Baranausko namą, tai ko verta teisėsauga ir tiriamoji žurnalistika šalyje? Kodėl Lietuvoje beveik neliko rimtų tyrimų, kurie nagrinėtų rimtas istorijas, gilintųsi, būtų preciziška, profesionali, tikrinanti faktus. Nežinau. Kartais to imasi kolegos Šarūnas Černiauskas, Rytas Staselis ar dalis kitų, bet tokių pastangų mūsų žiniakslaidoje likę vos vienas kitas procentas.

Gal per daug kritiškai rašau šįsyk, bet nusivylimo kas aplink vyksta tikrai nemažai. Kaip sistemos dalis jaučiu atsakomybę už tai kas vyksta. Kartais žiupsnelis savikritikos padeda tobulėti. Žinau, kad mano blogą skaito dalis mano bendruomenės, kolegų, kartais net šalies premjeras. Jeigu bent vienas kitas šių eilučių skaitytojas bent kelias sekundes pagalvos savo darbą dirbdamas apie klausimą: „vardan ko?“ būsiu pasiekęs savo tikslą.

• < <
• > >