Ar tikrai gėda lyderiui pasakyti „nežinau“?

Informacija

Parašyta Pirmadienis, 2013 gegužės 06 12:10

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3945

Šįryt tiesioginėje laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjomės su saugos grupės „G4S“ vadovu Saulium Tulevičium. Labiausiai  įstrigo Sauliaus trumpas atsakymas  į mano  klausimą apie energetiką: "nežinau, Aurimai". Kaip tai nežinai? Tai koks tu lyderis, jei nežinai? Ir dar viešai tai pasakai, kad nežinai.  Šiuolaik juk negalima nežinot žmogui, pretenduojančiam  į valstybės ar įmonės lyderius. 

Po laidos kalbėjausi telefonu su Egle Dauniene, ji rašo disertaciją  ir tyrinėja organizacijų  pokyčius, su ja susipažinome per "Franclin Covey".  Klausinėjau Eglės apie „nežinojimo“ baimę.  Išgirdusi mano klausimą: „Egle, o kodėl žmonės dažnai bijo pasakyti „nežinau“? ji juokdamasi atsakė: “ Oho koks sunkus klausimas?“

"Reiktų pradėti nuo to, kaip šiandien apibrėžiamas lyderis",- pradeda Eglė. Tai charizmatiška, turinti aiškią viziją, vedanti į priekį asmenybė.  Žmogus Dievas, kuris žino ir turi žinoti visus atsakymus.  Mūsų  lyderiai yra tokio dominuojančio požiūrio įkaitai. Lyderiui pasakyti „nežinau“  yra pripažinimas, kad toks tu nesi, nes viešas pripažinimas „nežinojimo“ kelia bejonių ar tu tikrai lyderis.

Iš karto pasakysiu, kad aš taip negalvoju. Stebėdamas daug  metų politikų atsakymus į  sunkiausius klausimus beveik niekada negirdžiu jų atsakymo: „ nežinau“. Nežinoti jiems atrodo labai baisu. Tai tarsi pripažinti, kad esi nieko nesiskiriantis nuo kitų žmogus. Ribotas žmogus. 

Eglė, tyrinėjanti  ir padedanti tobulėti organizacijoms  man sako,  jog  kaip tik yra labai drąsu pasakyti "nežinau". Kai žmogus gali pasakyti,  kad jis nežino, jis pripažįsta savo pažeidžiamumą. Tik labai drąsūs žmonės gali sau leisti nebijoti atrodyti viešai pažeidžiami.  Kartu tai pripažinimas, kad kiti žmonės reikalingi mano vizijai įgyvendinti, tu negali apsieiti be kitų pagalbos. Kai žmogus užimantis aukštas pareigas ir  sakantis „nežinau“ pasako nežinau, tai reiškia, tas žmogus ieško, jam nesvarbus jo „ego“ bet daug svarbesnė nuostata: „darykime kartu“. 

Mano mėgiamam TEDe yra puikus psichologės Bene Brown pranešimas apie pažeidžiamumą: http://www.ted.com/talks/brene_brown_on_vulnerability.html Mūsų drąsos mastas sutampa su mūsų  pažeidžiamumo mastu. Berods Einšteinas sakė, jog lyderiui svarbu  ne atsakymus duoti, o klausimus teisingus kelti. Niekas nepradeda nieko naujo kurti pradžioje nesuabejojęs.  

Su Egle dar kalbėjomės apie vieno banko vadovą, kuris norėjo pakeisti organizacijos kultūrą ir padaryti taip, kad daugiau eilinių darbuotojų prisiimtų atsakomybę, užuot dėl visko jo klausus. Jis pradėjo žmonėms atsakinėti į jų klausimus: „nežinau“. “Iš pradžių visi stovėjo kvadratinėmis akimis, bet vėliau pradėdavo patys atsakymo ieškoti“, pasakoja man Eglė. Pats žinau, tai puikiai veikia bendraujant su vaikais. Todėl „nežinojimo“ pripažinimas yra žmogaus laisvėjimo kelias, tik labai stiprūs žmonės nebijo pasakyti „ nežinau“. Tai yra kelio į atradimus pradžia. Dar Platonas sakė: "tikroji išmintis yra suvokti savo nežinojimą", „kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai“.

Todėl Saulius Tulevičius iš „G4S“ šįryt tiesioginėje laidoje mane pastatęs į nejaukią situaciją savo trumpu atsakymu: „nežinau, Aurimai“ yra laisvo, nebijančio pripažinti savo ribotumą, abejojančio lyderio pavyzdys.  Nesusidievinusio visažinio.

• < <
• > >