1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Tėti, o kas yra opozicija?

Vakar ryte, pakeliui į mokyklą, beklausant žinių radijo interviu su Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi, manęs paklausė Simonas. "Opozicija, tai prieštarautojas valdžiai", - šešiamečio kalba ėmiau jam aiškinti. Bandžiau prisiminti ryškesnius epizodus kaip ilgai ir žiauriai mūsų protėviai kovojo už šią teisę. Kiek daug pažangos ir mokslo laimėjimų nebūtų pasiekta be šios teisės. Teisės prieštarauti, nesutikti, abejoti. Gyventi laisvėje. Teisės turėti kitokią nuomonę. Ir kaip liūdnai pasibaigdavo visuomenėms, kurios įtikėjo tik viena tiesa. Simonui priminiau carinės Rusijos okupuotus ir persekiojamus knygnešius ir kainą, kuri jiems grėsė už laisvo žodžio ir knygos nešimą.

Teisė skaityti, rašyti, kalbėti ir galvoti ką tik norime yra demokratijos pamatas. Teisė kritikuoti valdžią yra demokratijos pamatas. Jeigu neturėtumėm šių principų gyventumėm šalyje, kurioje galvotume taip, kaip valdžia ir politikai nori, rašytumėm ką valdžia nori girdėti, nebūtų laisvės. Gyventumėm totalitarinėje, piliečių minčių ir elegesio kontrolės siekiančioje valstybėje, kurioje ne taip seniai gyvenom.

Nesutinku su tais, kurie bando įteigti, kad nieko čia ypatingo šią savaitę neatsitiko. Tokio atviro, demonstratyvaus ir grubaus išpuolio prieš laisvą žiniasklaidą Lietuvoje nepamenu. Kratų, asmeninių telefonų ir kompiuterių poėmių. Tai yra neabejotina intervecija į laisvos spaudos principus, duomenų rinkimo ir skelbimo laisvę. Galbūt tikrai šios istorijos tyrėjai nežino, kad žurnalisto šaltinio apsauga saugoma tarptautinės teisės. Tai nesunkiai galima rasti per minutę suvedus į paieiškos sistemą google žodžius: "free media“, „protection of source". Visus EŽTT, ESBO ir kitų garbingų organizacijų skelbiamus dokumentus ir principus, garsias tarptautines bylas ir pan.

Šiuo atveju tikrai nematau jokios situacijos keliančios karo grėsmę ar rimtą grėsmę piliečių saugumui, kad šie principai būtų taip mindomi. Keistai penktadienio vakarą perskaičiau Generalinės prokuratūros paskelbtą pranešimą spaudai ir grasinimus BK. Jeigu šaltinio apsaugos vertybė būtų neapsaugota neturėtumėm paskelbtų valdžios korupcijos atvejų. Šiuo atveju, pritarčiau tiems, kurie mano, kad tai tiesiausiais kelias sužlugdyti bylą ir paslėpti galus.

Gaila, jog tie, kurie visą tai sugalvojo ir tokiais metodais įgyvendina visiškai negalvoja apie šalį, jos piliečius, vertybes ir tarptautinę reputaciją. Negalvoja apie žalą res publicai. Gaila teisėtvarkos, kuri paverčiama politikų kovos ir žaidimų aikštele, manipuliacijų ir įtakos aikštele. Tas selektyvumas jau bado akis. Suprantu, kad demonstratyviai persekioti silpnesnį visada lengviau. Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ didžioji dauguma klausytojų vakar apklausoje atsakė, netikintys, kad nukentės tikrieji šios istorijos autoriai. Man patiko šį kartą gan tiesus ir aštrus kolegos Rimvydo Valatkos apibūdinimas: "patys nutekina, patys rėkia. Sargyba!". Apgailėtina. Jeigu nepasakyti stipriau.

comments

Nuomonė apie dienoraštį

Kai visokie realybės šou rodo ne tik tą šou, bet ir šou apie šou rengimą, tai galima tik juoktis iš jų tokios realybės. Nėra jos ten ir tiek. Bet kai žurnalistai, kuriais mes pasitikime, realiai pasakoja ne tik apie laidos rengimo užkulisius, bet ir pasirengimo jai etapus, susitikimus, vakarienes, pokalbius ir vertinimus, man jau dabar aišku, kad tokio skaidrumo ir atvirumo Lietuvos žurnalistikoje dar nebuvo. 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Pilnas straipsnis: Skaidri, atvira ir interaktyvi – tokia galėtų būti visa Lietuvos žurnalistika »

 

Skaitytojų komentarai:

Regina: "Žurnalistai eidami tuo skaidrumo ir atvirumo keliu toli nenueisite, todėl kad išpliurpiat valdžios paslaptis ir tampate nepatikimais. Dėl to negausite užsakomųjų laidų ar straipsnių...ką valgysite??? Ot baigsis tuoj jūsų bravūra...".

Beata: "Politikai nekalbėdami su savo žmonėmis kuriasi sau priešus. O tai - strateginė klaida.".