Ofšorai ir atsakomybė

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 rugpjūčio 06 14:53

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 6842

Eurostato statistika aiškiai parodo kokie pas mus mokesčiai darbo jėgai ir kapitalui. Darbo jėgai lyginant su kitomis šalimis apie vidurį, tačiau kapitalui - mažiausi. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-29042013-CP/EN/2-29042013-CP-EN.PDF Kai kurie ekonomistai sako, jog pažiūrėjus į šiuos skaičius galima atsakyti į klausimą kas iš tiesų išlaiko valstybę:)

Vakar diskutavome vakaro studijoje su „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu ir Vilniaus oro uosto vadovu grįžusiu iš emigracijos Gediminu Almantu. Kalbėjomės apie emigraciją, konkurencingumą ir socialinę įmonių atsakomybę.

Dalies radijo laidos įrašas čia:

Asmeniškai galvoju, jog ne vien atlyginimų skirtumai labiausiai skatina emigruoti. Darbo kultūra, santykiai, pagarba darbuotojui tikrai ne paskutinėj vietoj. Todėl pokalbis pasisuko apie socialinę atsakomybę pirmiausia verslo, kaip stipriausios planetos institucijos.

Man visada svarbus klausimas kaip uždirbami pinigai bet dar svarbesnis kam jie tarnauja? Prabangai, rinkos monopolizacijai, naujų darbo vietų kūrimui, veiklos tobulinimui ar kt. Nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kai iš vidaus rinkos pinigai išsiurbiami ir tiesiog išvežami arba tarnauja rinkos monopolizacijai. Mano Fb draugas IT ekspertas Artūras Orševskis teigia, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 20 proc. užsienio kapitalo įmonių, kurioms tenka 70 proc. pelno.

Tačiau klausimas, kuris kilo po laidos ne toks jau paprastas. Ar įmonės, kurios išveda savo valdymą, mokesčių mokėjimą į kitas jurisdikcijas dėl palankesnių mokesčių tarifų gali būti laikomos socialiai atsakingomis?

Pateiksiu keletą įdomesnių mano FB draugų atsakymų į klausimą ar įmonės elgiasi socialiai atsakingai išeidamos į palankesnes mokestines jurisdikcijas. Tvirto atsakymo pats kol kas pats sau neturiu, bet tema tikrai verta rimtos diskusijos ir dėmesio:

Jonas: Niekaip negali. Bet tai tik Seimo prerogatyva - sudaryti sąlygas, kad verslas ir jo mokami mokesčiai nepabėgtų.

Artūras: Klausimas nėra paprastas. Pasaulis globalėja ir konkurencija neapsiriboja vien šalies sienomis. Jei užsienio įmonės veikia mažesnėmis sąnaudomis mažesnių mokesčių zonoje - tik laiko klausimas kada nukonkuruos "vietinius". Lietuva šiuo požiūriu ypatingai rizikinga. Čia nėra jokio lojalumo vietiniam gamintojui, gyventojai dažnai mieliau renkasi užsienio tekėją. Ilgainiui tai reiškia, kad liksime be vietinio nacionalinio verslo ir dirbsime užsieniečiams. Šiai dienai yra apie 20% užsienio kapitalo įmonių, bet joms priklauso virš 70% uždirbamo pelno Lietuvoje. Galima kaltinti nemokšas verslininkus, bet nemaža dalimi prie to prisideda ir daugelyje atvėjų nepalanki mokestinė politika. Žmogiškieji resursai yra neproporcingai brangūs, investuoti į produktyvesnes technologijas brangu nes visas pelnas apmokestinamas neatsižvelgiant ar jis reinvestuojamas ar skiriamas dividentams. Užsienyje mokesčių optimizavimas yra plačiai žinomas ir taikomas. Tai ne tik ofšorinės zonos (kur bazuojasi visi didžiausieji pasaulio bankai) bet ir Šveicarija, Airija ar taip vadinama "Olandijos schema".

Rytas: O kam tokius kviesti kalbėtis šia konkrečia tema. Galima kalbėtis apie daug ką. Gal p. Avulis ir norėtų tebebūti respektabilus verslininkas, mėgstantis kalbėti apie Lietuvos reikalus. Bet jis pasirinko kitą jurisdiciją. O verslininkų iš kitos jurisdikcijos, manding, yra daug įdomesnių už p. Avulį.

Artūras: p. Rytai, manau turėsite pilną teisę kritikuoti Avulį kai pasieksite tiek kiek jis. Žmogus padarė tokį sprendimą ne iš gero gyvenimo ar neapykantos Lietuvai. Turime Rangos IV pavyzdį bei eilę dar liūdnesnių pavyzdžių kaip Ekranas, Vilniaus Vingis ir t.t. Turime džiaugtis, kad jis samdo Lietuvoje darbuotojus ir duoda užsakymų subrangovams Lietuvoje. Kritikuoti reikia save, kad renkame tokį Seimą ir kad mūsų išrinktieji stumią verslą iš Lietuvos. Vien VP grupės išėjimas į Olandiją nuskurdino Lietuvą ne vienu šimtu milijonų.

Rytas: nematau ryšio. Lyginti pasiekimus - nekorektiška. Tiek, kiek pasiekėme - tiek mūsų, o ne skolinta. Be to mano pasirinkimas - dirbti Lietuvoje galvojant apie savo vaikus. Mano ir mano šeimos turtas yra Lietuvoje. Aš nekritikuoju p. Avulio. Tačiau sakau, kad jis išėjo į kitos šalies jurisdikciją. Tai nėranei gerai, nei blogai. Tačiau peržengta lemtingoji upė p. Avulį stato į gieną gretą su užsienio investuotojais. O tose gretose yra įdomesnių žmonių, kurie gali daug protingiau analizuoti padėtį Lietuvoje ir verslo aplinką. Pastebėkite, nė žodžiu neužsimenu apie p. Avulio pasitraukimo į Estiją priežastis: patikėkite, tai buvo labiau pagundos, o ne verslo gyvybės ir mirties klausimas, kaip jūs norite nupiešti.

Romualdas: Visi dideli verslai bent dalį kapitalo laiko ten kur kapitalo mokesčiai maži. Tai normalu. Tai pasaulio standartas. Tai išlikimo konkurencinėje kovoje garantas. Taip elgiasi ir google ir apple ir microsoft, tą daro ir Avulis bei kiti stambesni Lietuvos verslininkai. Avulis tiesiog bene vienintelis, kurio istorija nuskambėjo taip garsiai. Tai yra vienas iš bet ne vienintelis kriterijus pagal kurį reikėtų vertinti verslo socialinę atsakomybę. Visuomenei duoklę galima atiduoti per įvairiausius kitus kanalus: mokant didelius atlyginimus darbuotojams, skaitant paskaitas universitete, padovanojant laboratoriją, suremontuojant mokyklą, ir t.t. ir t.t. O kas dėl minėto laidos dalyvio, tai labai pritariu Ryto Staselio nuomonei - yra kurkas šviesesnių pašnekovų: Bumelis, Butkus, Laurs ir dar galybė kitų, kurie ne vien atsirado "laiku ir vietoje" NT burbulo metu.

• < <
• > >