Gandai

Informacija

Parašyta Šeštadienis, 2013 birželio 22 08:31

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3336

Viešųjų ryšių ir manipuliacijų ekspertai gerai žino, kad dažnai kartojamas melas virsta tiesa. Čia galim prisiminti nacius, kurie meistiškai įteikdami gandus apie žydus pasiekė didžiulį neapykantos jiems mąstą visuomenėje. Gebelsiška propaganda puikiai veikdavo vos vieną klaidingą teiginį įdėjus tarp kelių teisingų. Pirma man šovusi mintis, kai pradėjo sklisti gandai apie vieno iš didžiausių skandinavijos bankų problemas buvo: kas gali būti nepatenkintas skandinavų bankais? Nepasakysiu jokios paslapties, jog uždarant snorą ar ūkbankį nemaža dalis verslininkų ir finansistų iki šiol privačiai šlama, jog tai naudinga skandinavijos bankams, kurie sustiprino pozicijas. Tad pirmoji man kilusi mintis buvo - kerštas. Skandinavai kompromituojami iš keršto.

Iš karto ėmiau skambinti analitikams ir šaltiniams oficialiose institucijoje. Nė vienas jų nepatvirtino buvus požymių apie kažkokias rimtesnes swedbankio problemas. Kolegei iš radijo paminėjus, jog jos elektroninis pavedimas banke įstrigo nuo pirmadienio skambinau į Lietuvos banką klausdamas koks kiekis pavedimų gali būti įstrigę, ar tas kiekis viršija dienos vidurkį. Man perskambinusi banko tarnautoja patvirtino, jog pagal priežiūros tarnybai pateiktus duomenis tas sutrikimų skaičius neviršija dienos vidurkio. Atkrito dar viena versija.

Pijaro ir manipuliacijų cinikai sako, jog gandai yra puikus būdas išmatuoti visuomenę. Pirmiausia visuomenės dirglumo informacijai lygį, institucijų reakciją, jos greitį, turinį, žmonių pasitikėjimą oficialių institucijų teikiama informacija. Ar juos girdint mažėja šių gandų dauginimasis ar didėja, kurioje vietoje skandalas pasiekia "savęs dauginimą", kiek tam resursų reikia ir daug panašių dalykų.

Viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas mano laidoje įdomiai kalbėjo apie save maitinančius gandus http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/343/aktualioji-valanda/20452/kodel-gandai-veikia-siuolaikine-visuomene. Prie tokių priskiriami ir šie. Ypač žemesnio išsilavinimo auditorijose jie gali būti labai paveikūs. Po dviejų bankų žlugimo, natūralu, kad dirglumas bankų temai yra išaugęs, o ir apskritai kalbėjimas apie pinigus net stabilumo laikotarpiais visuomet sulaukia didesnio klausytojų susidomėjimo.

Šis gandų atvejis parodė, kad didžioji dalis žmonių, o ypač didmiesčių auditorija neužsikabino. Nors, anot Swedbanko tarnybų, atsiimtų pinigų kiekis gandų piko metu keliasdešimt procentų viršijo normalios dienos vidurkius tačiau didesnių problemų bankui nekilo. Kolegos sako, jog nacionalinė žiniasklaida šiuo atveju irgi reagavo atsakingai. Aš pats pirmiau kantriai ir priekabiai aiškinausi situaciją telefonu iš įvairių šaltinių ir nusprendžiau nekeisti trečiadienio vakaro temos, nors tokių minčių buvo kilę. LRT „Panorama“ apskritai nerodė reportažo apie tai. Jeigu yra tokie, kurie šį skandalą sumanė, jie turėtų būti nusivylę. Jis netapo nacionaliniu reikalu. Žmonėms sunku patikėti, kas nė iš šio nė iš to gali kilti problemų bankui, kurio rinkos dalyje visos trys Baltijos šalys užima tik nedidelę dalį. Dėmesio vertas momentas, jog gandus paneigus oficialioms institucijoms jie dar labiau savęs nepradėjo dauginti. Man tai buvo įdomus rodiklis rodantis pasitikėjimą oficialiais pareigūnais ir institucijomis.

Politikai pusę lupų šnabžda, jog panašių triukų iš nedraugiškų veikėjų galime sulaukti dažniau. Tuoj prasidės pirmininkavimas ES ir noro pabandyti parodyti mūsų sistemų silpnybes gali kilti. Vienintelis kelias kaip nuo tokio pobūdžio krizių apsisaugoti yra šviesti žmones. Kai žmogus gaus informaciją, pasitikės ja pateikusiais, žinos kur ir kaip galima ją pasitikrinti jis nepuls reaguoti neadekvačiai. Šių gandų dauginimas sustojo būten didmiesčių t.y. labiau išsilavinusiose auditorijose. Nepasakysiu nieko naujo, tačiau labiausiai atsparumą gandams didina savarankiškas, kritiškas ir atviras mąstymas. Kuo daugiau bus tokių piliečių, tuo bus geriau. Jeigu nuodugni analizė ir logika informaciją sugriauna vadinasi tiek ji ir teverta. Puiki knyga apie tai: „Extraordinary Popular Delusions and the Maddness of Crowds“. Ten aprašyta 19 a. Anglija, bet knyga tinka ir mūsų dienų įvykiams ir emocijomis grįstoms visuomenės reakcijoms suprasti. Rekomenduoju.

• < <
• > >