Kaip aš tapau teisėjų klano nariu

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 birželio 18 13:30

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3890

Kai kam aš jau klano atstovas. Nors nepažįstu asmeniškai nė vieno teisėjo ar teisėtvarkos institucijų vadovo. Ačiū Dievui kol kas neturėjau reikalų ir su teismais. Būna labai linksma skaityti komentarus internete iš serijos: „šitas jau irgi gina klaną“. Nors visada jaučiu pagarbą ir supratimą žmonėms, kurie rūpestingai kelia sistemos trūkumus, stengiuosi net destruktyviausioje kritikoje pagauti konstruktyvumo grūdą.

Rudenį bus dveji metai kai tarnauju teisėjų atrankos komisijoje. Prieš porą metų prezidentės patarėja teisės klausimais paskambino ir pasakė maždaug taip: „mes pagalvojome, gal tu galėtum/norėtum...“. Po dienos kitos pagalvojęs sutikau. Sutikau, nes kaip žurnalistui buvo įdomu pamatyti kaip viskas vyksta „iš vidaus“. Sutikau, nes tikiu, kad pilietiška prisidėti prie viešų reikalų. Labiau tikiu dalyvaujančia, o ne atstovaujama demokratija, kokią turime dabar mes. Nors vienas pažįstamas verslininkas sykį man tiesiai tėškė: „Aurimai, žinok šiais laikais tik durniai dalyvauja visuomeninėje veikloje“. Prisipažinsiu iš šio dalyvavimo dažnai ilgiau nei pusdienį trunkančiuose atrankos komisijos posėdžiuose porą kartų per mėnesį, informacijos apie pretendentus rinkimo ir analizavimo turiu ir šiokios tokios finansinės naudos, gaunu oficialų atlygį iš Nacionalinės teismų administracijos keliasdešimt litų per mėnesį. Kaip juokauju „ant benzino“:)

Be manęs, 3 teisėjų, teisėjų atrankos komisijoje dar yra komisijos pirmininkas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, Sergejus Muravjovas iš „Transparency International” ir prof. Julija Kiršienė iš VDU Teisės fakulteto dekanė.

Vakar su kolegomis žurnalistais Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ be kita ko diskutavome apie teismus ir teisėtvarką http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/75/ivykiai-ir-komentarai/20396/reiksmingiausiu-praejusios-savaites-ivykiu-aptarimas-ir-analize Mano senas geras bičiulis, aštrumu garsėjantis žurnalistas Tomas Dapkus tvirtai laikėsi nuomonės, kad teisėtvarkos ir teismų vadovai atrenkami „draugų“ principu. Jis nuožmiai kritikavo generalinį prokurorą, sakydamas, kad teisėtvarkai vadovauja kišeniniai pareigūnai. Gerbiu Tomo nuomonę, kad ir kokia ji būtų. Dėl prokuratūros tai  nelabai ja domiuosi, ypač kas su kuo bičiuliaujasi. Neseniai girdėjau vieno aukšto teismų sistemos vadovo nuomonę, kad keli susimokę žurnalistai atsakingi už nepasitikėjimą teismais. Visada manau, jog pirmiausia kai yra problema reikia žiūrėti „į vidų“, o  ne „į išorę“. Tas žiūrėjimas „į išorę“ stato mus į aukos padėtį. Jis būdingas politikams, kurie linkę visur ieškoti priešų. Nelinkėčiau tą vertinimą perimti ir teismams. Kaip sakė A.Lincolnas nuožmiausi tavo kritikai būna geriausi tavo mokytojai ir padeda pamatyti silpnybes. 

Tačiau grįškime prie teisėjų atrankos principų ir komisijos, kurioje man keletą metų likimas leidžia tarnauti. Ne vienas mano bičiulis nustemba kai pasakoju kaip Lietuvoje atrenkami teisėjai.

Kaip minėjau, dažniausiai kas antrą antradienį posėdžiauja teisėjų atrankos komisija. Ji pataria  Prezidentui, kuriuos pretendentus skirti teisėjais, ar skirti į aukštesnes pareigas. Komisijos ir Prezidentės nuomonė sutampa daugiau nei 95 proc. Dar yra Teisėjų taryba, kurios patarimo šalies Prezidentas pagal įstatymą privalo atsiklausti. Kiekvienas atrankos komisijos narys posėdžio metu pranešinėja apie keletą atrankoje dalyvaujančių kandidatų, apžvelgia CV, egzamino balą, jei tai karjeros siekiantis teisėjas statistinius bylų nagrinėjimo duomenis, veiklos vertinimą, anonimines teismo darbuotojų apklausas, atsitiktiniu būdu gautus bylų garso įrašus, jei tokie pridedami, ir daug kitų dalykų. Aš asmeniškai mėgstu klausytis teisėjo vedamų posėdžių garso įrašų per kuriuos gali pajusti teisėjo požiūrį į žmones, pasiruošimą bylai ir daug kitų niuansų. Mėgstu pasirausti po „google“, kuris kartais apie žmogų pasako daugiau nei oficialūs dokumentai:)

Tuomet komisija kviečia kandidatus pokalbiui. Su kiekvienu kalbamasi maždaug 20 minučių. Klausinėjama viskas nuo požiūrio į laisvalaikį, viešumą, teismų trūkumus iki profesinių klausimų ir situacijų, vizijų, konkrečių pasiūlymų. Pabaigę susitikimus su  pretendentais (kartais į vieną vietą pretenduoja 10 ar 20 kandidatų) rašome savo lentelėse balus.

Nė vienas komisijos narys nežino kokius balus rašo savo lentelėje jo kolega komisijoje. Tuomet atrankos komisijos pagalbininkė Jurga surenka visų mūsų lenteles ir suskaičiuoja bendrą balą. Atrenkami tinkamiausiais, kaip taisyklė didžiausią balų skaičių surinkusieji. Tuomet teikiame juos prezidentei. Pagal įstatymą komisija tik pataria šalies vadovui. Komisija negauna absoliučiai jokių duomenų iš spec. tarnybų.

Tačiau būna ir retų išimčių. Kai bendras pretendento balas yra labai aukštas, o konkretaus pretendento komisija nesiūlo tarp tinkamiausių. Tokiais atvejais tą balą dažnai automatiškai užaukština teisėjo stažas, arba patys pretendentai komisijai pasako, jog jie nenori dirbti civilinės teisės specialistais, o ieškomas ir teismui reikalingas būtent tokios specializacijos teisėjas. Dėl kiekvieno tinkamiausio atskirai kiekvienas balsuojame ir diskutuojame.

Esu tikras, kad teisėjų atrankos principai yra labai pažangūs ir juos perkelti derėtų į kitas viešas institucijas, kuomet diplomatų, valstybės tarnautojų ar kitose uždarose sferose dalyvautų visuomenės atstovai, su sistema nieko bendro neturintys. Man regis tas atstitiktinių žmonių dalyvavimas labiausiai griauna klaninės sistemos veikimo principus, bičiulių protegavimą, „savų“ kultūrą ir pan.

Nesiekiu pakeisti manančius, kad teisėjus atrenka slaptas klanas. Neslėpsiu, sistemoje tebematau daug uždarumo, arogancijos ar išskirtinio statuso ar net atviru nesąžiningumu dvelkiančių žmonių ir jų sprendimų. Kartais vis pagalvoju, ar nereikėjo mums eiti Gruzijos keliu, kuri siekia iš pamatų atnaujinti teisėjų korpusą, o radikaliai atnaujinus policiją, pasitikėjimas ja pakilo iki 90 proc. Prisipažinsiu, man pačiam skaitant spaudoje kai kuriuos teisėjų sprendimus nusvyra rankos kaip pvz. šį  http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/laiko-zenklai-pasitikejima-valstybe-dauzo-teiseju-akibrokstai.htm (skaičiau ne tik patį straipsnį bet gavau teisėjos nuasmenintą sprendimą. Skaičiau ir nepatikėjau, kad tai gali būti panašu į teisingumą). Šalia tokių tikrai matau tokių, kurių nepriklausomumas, kuklumas, drąsa ir atvirumas kelia pasididžiavimą.

Todėl manau, kad niekas nepakeis požiūrio į teisėjus išskyrus juos pačius. Jokie pasitikėjimo „protezai“, atstovai spaudai, visuomenės atstovai ar oficialių asmenų panegirika. Man patiko Amerikos teisininkų asociacijos (American Bar Association) vadovaujančio patarėjo etikos klausimais Dennis A. Rendleman mintis: „Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs vieną iš pagrindinių teismo nešališkumo principų, kad teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, bet ir turi būti įvykdytas matomai (angl. Not only must Justice be done; it must also be seen to be done). http://www.kauno.teismas.lt/index.php/lt/2012-07-18-06-00-58/teismo-pranesimai/78-naujienos/213-kauno-apylinkes-teisme-paskaita-skaite-svecias-is-jav

Kaip atrodo Teisėjų atrankos komisijos narių pildomos lentelės galite pamatyti čia:

• < <
• > >