Teisė žinoti

Informacija

Parašyta Penktadienis, 2013 gegužės 03 22:06

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3251

"Padarysim" – trumpai ir tiesiai atsako man Antanas Martusevičius, Vyriausybės komunikacijos skyriaus vedėjas, kai mandagiai el. paštu jam primenu premjero A.Butkevičiaus tiesioginiame Žinių radijo eteryje vakar duotą visuomenei pažadą įdėti vyriausybės posėdžių vaizdo įrašus į internetinį puslapį. Kolega Stasys Gudavičius iš vz.lt, nuolat nušviečiantis vyriausybės darbą, po interviu man skambina ir sako: „Aurimai, kad ir tiesiogiai vyriausybės posėdžiai internetu dabar netransliuojami, o tu prašai premjero vaizdo įrašų“. Aš jam atsakau, juk vaizdo transliacijų ikona www.lrv.lt puslapyje tai yra, dar visai neseniai pats posėdžius stebėdavau, negali būti Stasy. Reikės pačiam patikrinti artimiausią trečiadienį. Bet kuriuo atveju tikiuosi, kad premjeras laikysis duoto žodžio ir viskas su posėdžių transliacijom ir jų įrašais greitai bus sutvarkyta.

Rūta Mrazauskaitė iš kovojančios su korupcija organizacijos „Transparency International“ man pasakoja, jog kiekvienas Norvegijoje pilietis turi teisę paprašyti valdžią pateikti bet kokį oficialų dokumentą. „Visi valdžios dokumentai yra vieši, įskaitant ir valstybės tarnautojų elektroninį susirašinėjimą“, - tikina mane Rūta. Čia tai skaidrumas ir atvirumas, pagalvoju, net elektroninis paštas privalo būti pateiktas piliečiams. Norvegai diskutuoja dėl tarnautojų tarnybinių sms žinučių. Jų Ombudsmenas laikosi nuomonės, kad tarnautojų sms žinutės taip pat turi būti atviros visuomenei. „Pilietis kaip bibliotekoje gali užsisakyti visus dokumentus bendrame registre, kuris vadinasi berods oficialių dokumentų žurnalu“, - pasakoja Rūta. Ačiū jai už nuorodą: http://www.oep.no/nettsted/fad/OM-OEP.html?lang=en Slovakai viešina internete visus viešųjų pirkimų dokumentus, ko mes nedarome.

Dar Aristotelis sakė, kad res publica yra viešas visų mūsų reikalas. Leiskimės arčiau žmonių, į Lietuvos savivaldą. „Ar tu girdėjai, kad norint sužinoti kas ir kaip balsavo savivaldybių tarybose tai yra piliečiams neįmanoma?“ - klausia manęs telefonu šiandien Sergejus Muravjovas, antikorupcinės organizacijos TILS lyderis. Negali būti. Pasirodo taip yra. Seimas šiuo požiūriu yra viena skaidriausių valstybės institucijų, nes gali nesunkiai surasti kaip kuris Seimo narys balsavo svarbiu klausimu. Net Lotynų Amerikos šalių savivaldybėse praktikuojami „dalyvaujamieji biudžetai“ (participation budgets), kai vietos gyventojai įtraukiami į jų planavimą ir priėmimą. Mes per 20 metų diskutuojame ir vis bijome tiesiogiai rinkti net kaimo seniūnus. Advokatas Tadas Žukas man kažkada rašė, jog šveicarai renka teisėjus bei daugumą svarbių valstybės tarnautojų. Šveicarai tuoj referendume balsuos ar rinkti tiesiogiai federalinius ministrus. JAV renka daugelį pareigūnų ir viešųjų tarnautojų. Tačiau kai kurių mūsų aukščiausių tarnautojų darbotvarkėse skelbiamose internete nenurodoma nei pusės jų dienos susitikimų. Kažkada skaičiau „Lietuvos ryte“ vienos patarėjos atsakymą į klausimą, kodėl susitikimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. „Yra oficiali ir neoficiali darbotvarkė“, - paaiškino visuomenei ji. Ir niekam klausimų nekilo. Deja.

Vakar kalbėjausi su viena lietuve gyvenančia Egipte. Kalbėjom apie destabilizaciją, prezidentą Mursi, post Mubarako erą, įtakinguosius teisėjus ir pan. Kalbėdami abu priėjome išvadą, kad didžia dalimi nestabilumas kyla iš paslėptų įtakų. Kuo daugiau jų šalyje, tuo ji nestabilesnė. Kuo daugiau viešumo ir skaidrumo, tuo stabilesnė šalis ir jos politika. Jau nekalbant apie aksioma tapusius dalykus, kad viešumas yra geriausias ginklas prieš bet kokį piknaudžiavimą ir korupciją.

• < <
• > >