Šveicarų lapkričio referendumai: Nuo tarptautinės teisės iki karvių ragų

Autorius: Paskelbta Šveicarija Parašykite komentarą

Kartais pusiau juokais sakau, kad eilinis šveicaras iš gatvės apie tokį sudėtingiausią teisės mokslo ir praktikos klausimą kaip tarptautinės teisės santykis su valstybės konstitucija žino daugiau nei vidutinis Lietuvos teisės studentas, o gal net ir teisininkas. Po paskutinių kelių metų polit-debatų šia tema, šveicaro iš gatvės kortos šiam fronte tik sustiprėjo. Bet apie viską iš eilės.

Paskutinį lapkričio savaitgalį balsuot susirinkusių šveicarų federaliniu lygmeniu laukė trys temos. Čia dera prisimint, kad tai jau antra kasketvirtinių referendumų seriją šį rudenį. Ciuricho miestiečiai šalia to rinkos spręst futbolo stadiono statybų klausimo. Tos trys federalinės temos buvo tokios:

„Tautos iniciatyva ‚Už žemės ūkio gyvūnų orumą‘ (Raguotų karvių iniciatyva).“ “Iniciatyvos esmė trumpai: Siūlyta skirt papildomą paramą ūkininkams, auginantiems karves su ragais, kad tokių karvių Šveicarijoje daugėtų (daugelio nuostabai, raguotų karvių Šveicarijoj belikę vos apie 10%, nors būtent karvė su ragais yra Šveicarijos ir ypač Šveicarijos turizmo simbolis). Rezultatas: 54.7% „Ne.“ Ši konstitucinė referendumo iniciatyva net šveicariškam kontekste buvo ypatinga ta prasme, jog parodė, kad referendumą Šveicarijoj gali surengt vienui vienas tolimo kalnų kaimo ūkininkas (!). Tereik geros temos, geros istorijos, gero pasakotojo. Ir, be abejo, polit-valios ir noro. Tas ūkininkas šiuo atveju buvo p. Capaul, ta proga atsidūręs garsiausių pasaulio laikraščių kaip „The New York Times“ puslapiuose. Toks palaikymas ne vieną rimtai nustebino, o net ir iniciatyvą pralošęs p. Capaul susilaukė pagyrų ir susižavėjimo net iš paties Šveicarijos ekonomikos ministro ir savo didžiausio priešininko referendumo kampanijoj. (Ir ne tik iš jo.) Pagyrų už viešų debatų šia tema sukėlimą, susižavėjimo—už tai, ką vienas paprastas žmogus Šveicarijoj gali užsukt. Iniciatyvos sulauktas palaikymas miestuose—ne mažiau įdomi atskiros diskusijos verta potemė. Balsuot „Ne“ rekomendavo tiek abeji Šveicarijos parlamento rūmai, tiek federalinė vyriausybė.

„Tautos iniciatyva ‚Šveicarijos teisė vietoj svetimų teisėjų‘ (Iniciatyva už teisę savo ateitį spręst patiems).“ Iniciatyvos esmė: Konstitucijos lygiu įtvirtinti, kad konstitucija turi viršenybę tarptautinės teisės (išskyrus ius cogens normas) atžvilgiu. Rezultatas: 66.3% „Ne.“ Iniciatyvą buldozeriu ir įprastai didelėm lėšom stūmė didžiausia šalies partija – konservatoriai SVP. Prieš juos rungės visa likus partinė sistema, verslo asociacijos ir kone visa likus pilietinė visuomenė. Tiek Šveicarijos parlamentas, tiek vyriausybė rekomendavo balsuoti „Ne.“ Referendumo kampanija buvo itin karšta, tad ne vieną nustebino, kokiu aiškumu tauta į teisinę sistemą ir tarptautinius įsipareigojimus daug neaiškumo įneš grasinusiai iniciatyvai pasakė „Ne.“ Dabartinė konstitucijos formuluotę leidžia galimus konfliktus su tarptautinės teisės normomis spręst lanksčiai ir pragmatiškai (pvz., keičiant įstatymus). Tai buvo neabejotinai politiškai svarbiausias referendumas šioj referendumų serijoj, greičiausiai ir per paskutinius keletą metų. Ir didelis pralaimėjimas Šveicarijos konservatoriams SVP.

„Įstatyminė bazė apdraustųjų stebėjimui.“ Esmė trumpai: Leist draudimo bendrovėms pasitelkti privačius detektyvus siekiant išsiaiškinti piktnaudžiavimo socialinio draudimo išmokomis atvejus. Rezultatas: 64.7% „Taip.“ Ligšiolinei Šveicarijos praktikai šioj srity patyrus pralaimėjimą Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre ir sukritikuotai dėl nesamos įstatyminės bazės, tokia įstatyminė bazė buvo parengta. Referendumo šio naujo įstatymo atžvilgiu iniciatyvą iškėlusio studento (!) akimis, kiek persistengiant ir suteikiant draudimo bendrovėms per daug galių kištis į asmenų privatumą (pvz., stebint žmogų jo miegamajame ir pan.). Apie tai ir debatuota, debatų metu aukščiausiems šalies politikams tvirtinant, kad nepaisant atviros įstatymo formuluotės, politinė valia į tą privatumą nesikišt yra aiški ir privalės būt pasitelkta aiškinant ir taikant naują įstatymą praktikoj. Nepaisant nemažos kritikos, taip pat ir iš autoritetingų teisės profesorių, įstatymo „nurungt“ nepavyko. Panašu, šiuo svarbiu klausimu šveicarai linkę pasitikėt institucijų saikingumu įgyvendinant gan „atviras“ įstatymo normas ir naudojantis savo diskrecija. Šveicarijos parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuoti „Taip.“

Na, ir pabaigai šis tas galbūt linksmesnio. Po 20 metų politinių nesėkmių prie referendumų urnų, Ciuricho miestas trečiąkart mėgino gaut piliečių pritarimą naujam futbolo stadiono projektui. Dveji miesto futbolo klubai modernaus stadiono neturi iki šiol ir žaidžia lengvosios atletikos reikmėms, o ne išskirtinai profesionaliam futbolui pritaikytam stadione. Iš trečiokart tai vos vos pavyko (53.8% „Taip“). Svarbi detalė: stadionas bus statomas privačiomis lėšomis ir miestui nieko nekainuos.

P.S. Iki metų galo mėginsiu atiduot skolą ir paraportuot apie vasaros ir ankstyvo rudens referendumų serijas. Joms ligšiol pritrūko laiko.

Kaip šveicarai savo “BBC“ uždarinėjo ir federalinius mokesčius naikino

Autorius: Paskelbta Šveicarija Pažymėta , , Parašykite komentarą

Laikas reportažui apie 2018-ųjų kovo referendumus – ne tik todėl, kad ant kulnų lipa nauji. Šį polit-sezoną Šveicarija atidarė libertarų svajonėmis: Pirmame federaliniame referendume sprendė federalinių mokesčių naikinimo galimybės klausimą, antrame ir šalies polit-debatus ypatingai įsiūbavusiame – Nacionalinio radijo ir TV („SRF“) uždarymo iniciatyvą.

Ciuricho kantonas tokiame kontekste rinkosi vietiniam referendumui dėl iniciatyvos mokyklos programą ateityje tvirtinti referendume (iniciatyva triuškinamai pralošta), o Ciuricho miestas rinkosi naują vyriausybę ir parlamentą (čia kairė dar labiau sustiprino savo ir taip tvirtas pozicijas). Dėl federalinių referendumo svarbos, šįkart apribosiu savo raportą tik jais.

Federaliniai finansai 2021-2035

Ne pirmą kartą federalinių referendumų klausimai iš esmės finansiniai. Pradėkim nuo mokesčių: Pirmojo referendumo pavadinimas – „Naujoji finansų tvarka 2021.” Pagal Šveicarijos konstituciją federacijos teisė rinkti mokesčius, t.y. dalį pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokestį, yra terminuota ir reguliariai turi būti pratęsiama. Tas pratęsimas, kaip dera Šveicarijai, vykdomas referendumu. Iš esmės šis procesas gali būt traktuojamas ir kaip formalumas, bet visgi: tauta kaskart turi galimybę šiuo klausimu pasisakyti ir, atitinkamai, tam tikras nervingumas išlieka. Teisės rinkti federalinius mokesčius terminavimo tikslas: kad parlamentas ir kantonai laiks nuo laiko turėtų progą vis iš naujo pamąstyt ir padiskutuot šia tema. Kitoj valstybėj turbūt galvotume: Jei piliečiai gautų teisę panaikinti savo mokesčius, juk taip ir padarytų? Ne Šveicarijoj. Federacijos teisė rinkti mokesčius buvo pratęsta didele piliečių dauguma – „Taip“ referendume tarė 84,1% rinkėjų ir visi kantonai. Vėlgi įprastai terminuotai: iki 2035-ųjų. Prieš referendumą įprasta sulaukti parlamento ir vyriausybės rekomendacijų, kaip balsuoti: abeji parlamento rūmai savo palaikymą išsakė be nei vieno balso „Prieš“, taip pat balsuoti rekomendavo ir vyriausybė.

Šveicarijos radijas ir TV („SRF“)

Referendumas dėl SRF uždarymo techniškai „įpakuotas“ (būdinga kai kurių polit-jėgų taktika) kaip pasiūlymas naikinti abonementinį mokestį, kurį iš principo kiekvienas Šveicarijos gyventojas ar čia veikianti įmonė moka nacionaliniam transliuotojui išlaikyti ir jo nepriklausomumui užtikrinti. Šis mokestis tikrai ne mažas: apie 400 frankų per metus (1 euras atitinka apie 1.20 franko). Trumpas iniciatyvos pavadinimas: „SRF abonementinio mokesčio panaikinimas.“ Kaip ir aišku, kad nutraukus finansavimą SRF tektų uždaryt – bet to iniciatyvos tekste tiesiogiai nepasakius ne vieno rinkėjo galvoje šiuo klausimu iniciatoriams pavyko palaikyt neaiškumą.

Iniciatyva iškelta radikalių konservatorių ir liberalų partijų sparnų ir partiniame šalies landšafte galų gale susilaukė tik konservatorių (didžiausios šveicarų partijos) palaikymo. Šie daug metų tvirtina, kad SRF per daug kritiška būtent jų atžvilgiu. Visgi kertinis filosofinis iniciatorių argumentas buvo toks: radijas ir televizija turi būt palikti komercinei rinkai, visuomeniniam transliuotojui čia nėr ko ieškot, net ir tokioj politiškai ypatingai sudėtingoj valstybėj ir visuomenėj kaip Šveicarija, ir net jet SRF uždarymas reikštų vis didesnę užsienio transliuotojų įtaką Šveicarijos informacinei erdvei, o regioniniai transliuotojai turėtų užsidaryt. Iš likusių politinių jėgų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva susilaukė tik kritikos.

Referendumas susilaukė didžiulio susidomėjimo visuomenėje, ypač kai pirmose apklausose referendumo iniciatorių šansai pasirodė esą netoli 50/50, kas ne vieną šveicarą šokiravo. Tačiau kuo daugiau tema buvo diskutuojama, kuo daugiau detalių visuomenė geriau perprasdavo, tuo labiau žemyn slydo iniciatorių šansai laimėt, nors nervingumas ir nerimas išliko iki pat referendumo dienos.

SRF yra legendinė Šveicarijos institucija su gilia tradicija, geru vardu, daug darbuotojų, taip pat ir regionuose. Radijuje komercinės reklamos nėra, TV – itin nedaug, ką šveicarai išties vertina. SRF svarba išlaikant keturkalbės valstybės kaip Šveicarijos konfederacija vieningumą laikoma didele, reikšmė užtikrinant valstybės ir tautos suverenitetą savo informacinio lauko kūrimo prasme – taip pat (istoriškai ji kūrėsi padėti atlaikyti nacionalizmo užkerėtų kaimynių propagandą tarpukary). TV debatuose, kituose formatuose buvo knibinėjami visuomeninės televizijos modeliai, Šveicarijos radijo ir TV plėtra į internetinę erdvę, taip pat ir atitinkamą reklamos rinką, kurioje bijomasi likti beviltiškai pralošusiais Google. Giliai ir angažuotai diskutuotas visuomeninės radijo  ir TV santykis ne tik su privačiu TV ir radiju, bet ir su kita, ypač spausdintine, žiniasklaida. Čia SRF paskutiniais metais susilaukia būtent leidėjų kritikos, mat šie mano, kad dėl SRF plėtros internete jie praranda ir taip sunkiai besilaikančio verslo galimybes toje srityje. Referendumo tema rašytos net knygos. Štai vienas garsiausių šveicarų žurnalistų dr. R.Schawinski prieš referendumą išleido knygą pavadinimu „SRF abo-mokesčiui – Ne?“ apie SRF istoriją, jos vystymosi ir vidinių galios centrų peripetijas (kaip kad krikdemų partijos dominavimą jos struktūrose), ateities perspektyvas, referendumo iniciatorių idėjas iš profesionalios žurnalisto ir medijų top menedžerio  perspektyvos (šalia žurnalistinio darbo jis yra buvęs vokiečių Sat 1 CEO, privataus Šveicarijos radijo pionierius ir savininkas etc.). Nors negailėdamas kritikos SRF ir atvirai nurodydamas jos klaidas, p. Schawinski aiškiai pasisakė prieš referendumo iniciatorių idėjas.

Tiek abeji parlamento rūmai, tiek vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmesti. Rezultatas: 71,6% iniciatyvai tarė „Ne.“ Toks didelis palaikymas nustebino ne vieną SRF mylėtoją, na o referendumo iniciatorius kone sutrypė su žemėmis. Šveicarijos Nacionalinis TV ir radijas su gerokai „iš apačių“ pastiprintu užnugariu tęsia savo veiklą. Kad piliečiai nepasinaudojo proga referendumu pasinaikint riebaus iš savo kišenės mokamo abonementinio mokesčio savam visuomeniniam transliuotojui – šis faktas apie visuomenės brandą turbūt daug kalba savaime. Įdomi „šalutinė“ detalė: manoma, kad šis federalinis referendumas nemažai prisidėjo prie paraleliai vykusių lokalių rinkimų rezultatų pasisukimo dešinių partijų nelabui. Tai suprasta it savotiškas atpildas už visgi ganėtinai nemažą iniciatyvos dėl SRF uždarymo palaikymą jų gretose.

Šveicariško 2017-ųjų referendumų rudens sensacija

Autorius: Paskelbta demokratija, Šveicarija Parašykite komentarą

Naujiesiems startuojant, skubu atiduot pernai metų skolas. Net dvi referendumų serijos buvo numatytos praėjusių metų rudeniui, ir didžiausia sensacija Šveicarijos stebėtojų laukė būtent antrosios metu, lapkritį. To lapkričio referendumų serijos sensacija tokia: Nei vieno federalinio referendumo. Tai pirmas toks atvejis šio blogo istorijoj, ir galbūt net tema atskiram įrašui: sakykim, kad ir “Ką pilką lapkritį veikt šveicarui, jei tą mėnesį nenumatyta referendumų?” Ciurichiečiams, tiesa, ypatingos problemos šiuokart nebuvo: mieste virė net 5 vietiniai referendumai. Trumpai apie apie abi 2017-ųjų rudens referendumų serijas ir jų rezultatus:

2017-ųjų rugsėjo referendumai

  • Šveicarijos konfederacija: 3.
  1. Valstybės apsirūpininimo maistu saugumas. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 78.7% “Taip.”
  2. Pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas papildomam Senatvės ir našlių draudimo fondo finansavimui. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 50%/50%, plius nepasiekta šiam klausimui reikalinga kantonų dauguma (9.5 “Taip” vs. 13.5 “Prieš”).
  3. Pensijų Reforma 2020. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 52.7% “Ne.” Toks ganėtinas šokas. Tema – ypatingo polit-karščio ir pločio, daug metų mėginama spręst – ne pirmas ir referendumas.
  • Ciuricho kantonas: 4.
  1. Kontrpasiūlymas “Iniciatyvai prieš kamščius.” Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 61.27% “Taip.”
  2. Kelionės į darbą kaštų mokestinio nurašymo apribojimas. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 70.71% “Taip.”
  3. Vaikų namų finansavimo sureguliavimas reaguojant į naujausią teismų praktiką. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 74.42% “Taip.”
  4. Socialinės pagalbos panaikinimas laikinai priimtiesiems. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 67.20% “Taip.”
  • Ciuricho miestas: 4.
  1. Federalinio pabėgelių centro statybos vakarų Ciuriche; 24,5 mln. frankų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 70.4% “Taip.”
  2. Miesto bendruomenės 1989 m. sprendimo “Dėl racionalaus energijos panaudojimo” panaikinimas, temos naujas sureguliavimas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 88.5% “Taip.”
  3. Ciuricho miesto energetikos įmonės plėtra, 200 mln. frankų kreditas atsinaujinančios energijos gamybos resursams įsigyt. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 82.5% “Taip.”
  4. Cabaret Voltaire ilgalaikės ateities užtikrinimas nekilnojamo turto mainais su Swiss Life draudimo bendrove. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 64.5% “Taip.”

P.S. Šalia to, 11 ir 12 miesto rajonai rinkosi Evangelikų reformatų bažnyčios sinodo nario pakeitimo rinkimams (likusiam periodui iki 2019 m.).

  • Viso: 11.

2017-ųjų lapkričio referendumai

  • Šveicarijos konfederacija: 0. Kaip minėjau: neįprasta.
  • Ciuricho kantonas: 0. Laiks nuo laiko pasitaiko.
  • Ciuricho miestas: 5.
  1. Mokyklų vykdomos mokinių su specialiais poreikiais integracijos į reguliarias pamokas ir mokyklų valdymo gerinimas, Ciuricho miesto bendruomenės statuto pakeitimas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 72.3 “Taip.”
  2. 200 mln. frankų kreditas Ciuricho miesto energetikos įmonei skirtas finansuot statybas elektros sprendimų srityje. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 72.9% “Taip.”
  3. Senelių namų Mathysweg perstatymas, 63,25 mln. frankų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 91.3% “Taip.”
  4. Hofacker mokyklos perstatymas ir plėtra, įsikaitant trigubą sporto salę; 33,8 mln. frakų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 81.7% “Taip.”
  5. Kontrpasiūlymas “Tvaraus ir sąžiningo apsirūpinimo maisto produktais” iniciatyvai. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 60% “Taip.”

P.S. Šalia to, 6 ir 10 miesto rajonai rinkosi į taikos teisėjos rinkimus. Įdomumo dėlei paminėsiu, kad rinkimuose susikovė krikdemė teisininkė/advokatė prieš socdemę neteisininkę. Laimėjo neteisininkė. Toks savotiškas šveicariškas ypatumas teisės srity. Nuo amžių neatmenamų …

  • Viso: 5.

2017 pavasario referendumai: Energetikos strategija 2050 plius 6

Autorius: Paskelbta demokratija Pažymėta Parašykite komentarą

Eilinįkart vėluoju – ir ant kulnų jau lipa rudens referendumų serija. Tema šįkart: politinė 2017-ųjų gegužės 21-oji – vos savaitėlė prieš vasaros atostogas.

Turbūt pirmąkart šio blogo istorijoj raportuoju apie situaciją, kuomet šveicarai federaliniu lygiu teturi vieną referendumą:

“Energetikos strategijos 2050” įgyvendinimui Šveicarijos federalinis parlamentas peržiūrėjo ir reformavo Energetikos įstatymą, juo siūlydamas pirmajį priemonių paketą, kuriuo siekia:

  • mažinti energijos vartojimą,
  • kelti energetinį efektyvumą,
  • skatinanti atsinaujinančią energetiką.

Šalia to naujasis įstatymas uždraudžia naujų atominių elektrinių statybą.

Tiek parlamentas, tiek vyriausybė rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 58.2% “Taip.”

Naujasis Energetikos įstatymas priimtas.

Kaip viskas paprasta. Žinau, kad lietuviškam skaitytojui tokia sultinga tema norėtųs daugiau detalių, bet su jom šįkart nespėju, tad bus tik taip sausai. Garsioji “Referendumų knygelė”, katrą kiekvienas balsuotojas nuo vyriausybės gauna paštu, šįkart apėmė 63 puslapius ir buvo skirta vien šiai temai.

Ciuricho miestas ir kantonas

Na, o ciurichiečių į vasarą taip paprastai nieks nepaleidžia. Čia turėjom dar ir 6 referendumus kantono ir miesto reikalais.

Ciuricho kantono referendumai:

  • Kantoninės klinikos Winterthur’o mieste įstatymas, siūlęs – reaguojant į modernybės iššūkius – reorganizuoti kliniką iš viešos įstaigos į akcinę bendrovę su visomis iš to plaukiančiomis pasėkmėmis, privalumais ir trūkumais. Rezultatas: 46,52% “Taip”, reiškiantis, kad įstatymas atmestas; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.”
  • Integruotos psichiatrijos Winterthur’e įstatymas, taip pat siūlęs šios srities kuravimą “sukelti” į akcinę bendrovę. Rezultatas: 48,80% “Taip” = įstatymas atmestas; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.”
  • (Kantono) tautos užsienio kalbų iniciatyva “Už geresnę kokybę – vienos užsienio kalbos mokymą pradinėse mokyklose”, siūliusi šiose mokyklose nebemokyti dviejų užsienio kalbų, tai daryt tik vėliau. Rezultatas: 39,24% “Taip” = iniciatyva atmesta; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Ne.”

Ciuricho miesto referendumai:

  • Butų statybos aukcionas 2017; rėminis 90 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 75,1% “Taip”; projektas priimtas.
  • Miesto parlamento kontrpasiūlymas dėl “Tautos inciatyvos žalių ir laisvų erdvių apsaugą ir skatinimą” (“Initiatyva ‘Žalias miestas’”). Rezultatas: 79,9% “Taip”; pasiūlymas priimtas.
  • Draugija “Ciuricho Šokių namai”, metinė max. 1 827 166 frankų parama nuo 2019-ųjų. Rezultatas: 64,7% “Taip”; pasiūlymas priimtas.

Miesto parlamentas ir vyriausybė visais klausimais rekomendavo balsuoti “Taip.”

Toks tad buvo tas greitaeigis šiųmetis ciurichietiškas startas į šveicarišką vasarą. Rugsėjį laukia nauja referendumų serija, stengsiuos taip smarkiai nebevėluot. Iki.

Šveicariškos 2017-ųjų žiemos referendumai: nuo verslo mokesčių reformos iki olimpiados

Autorius: Paskelbta demokratija, Šveicarija Pažymėta Parašykite komentarą

Paskutinių metų šveicarišku standartu matuojant 2017-ųjų vasario 12-osios sekmadienis ciurichiečiui buvo ramus: 3 fed-referendumai, 3 miesto referendumai.

Trys iš pažiūros gan sausos temos kaitino šveicarų federalinius polit-debatus šįkart. Trumpai apie tai:

Federalinis nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo trečios kartos užsieniečiams. Šiam parlamento nutarimui įgyvendinti reikalingas fed-konstitucijos pakeitimas. Nutarimo idėjai sau įprastai priešinosi didžiausią populiarimą turinti partija – Šveicarijos tautinė partija/“SVP” (konservatoriai). Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 60,4% piliečių ir 19 kantonų pasakė “Taip”; nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo priimtas.

Federalinis nutarimas dėl federaliniams greitkeliams ir priemiesčių keliams skirto fondo. Šio projekto tikslas yra užtikrinti ilgalaikį fed-greitkelių ir priemiesčių kelių finansavimą, taip sumažinant kamščius fed-greitkeliuose, užtikrinant jų funkcionavimą ir priežiūrą bei priemiesčių projektų kofinansavimą. Tema kontroversiška, nes nesutariama, koks yra geriausias būdas mažinti didėjančius kamščius greitkeliuose ir priemiesčiuose. Nutarimo priešininkai atstovavo poziciją, kad plečiant gatvių tinklą po truputį yra “užbetonuojama Šveicarija”, o kamščių problema tokiu būdu niekad nebus išspręsta, nes plečiant gatves eismo tik daugės, atsiras nauji kamščiai naujose vietose. Oficialios rekomendacijos: Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas rekomdavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 61,9% piliečių ir visi kantonai tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

III-iosios verslo mokesčių reformos įstatymas. Šia trečiąja mokesčių reforma siekiama sumažinto holdinginių, domicilinių ir mišrių bendrovių apmokestinimo. Taip naujomis priemonėmis siekiama stiprinti Šveicarijos konkurencingumą ir suteikti kantonams tam reikalingą fin-politinę erdvę. Dabartinę kantonų mokesčių sistemą, pagal kurią Šveicarijoje registruotų įmonių pelnas, uždirbamas užsieny, yra apmokestinamas mažesniu tarifu, Šveicarija yra tarptautiškai įsipareigojusi panaikinti. Ją pakeisti – tuo pačiu išsaugant šalies konkurencingumą – vyriausybė parengė įstatymo projektą, siūlantį naujus įmonių apmokestinimo modelius, iš kurių kantonai, priklausimai nuo savo finansinių-politinių tikslų, galės rinktis jiems geriausiai tinkančius. Parengtas įstatymo projektas referendumo kampanijai įsibegėjant susilaukė vis daugiau kritikos, kad vyriausybė ir parlamentas gerokai persistengė siūlydami įmonėms lengvatas; dėl jų biudžete atsiras milijardinė skylė, greičiausiai versianti mažint viešas paslaugas, didint ir taip viešo sektoriaus mokestinę naštą ant savo kupros nešančios  vidurinės klasės mokesčius. Reformos priešininkai turėjo gerokai mažesnį kampanijos biudžetą nei jos remėjai, tarp kurių buvo ne tik vyriausybė ir parlamentas, bet ir daugumą turinčios dešiniosios partijos, taip pat didžiausios verslo lobizmo organizacijos. Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 59,1% ir 19,5 kantonų reformos įstatymui tarė “Ne”; reformos įstatymas atmestas.

Referendumų temos Ciuricho mieste

Tautos iniciatyva “Sąžininga rinkimų teisė Ciurichui – kiekvienas balsas svarbus!” Šia iniciatyva siekiama panaikinti nuo 2005-ųjų galiojantį kvorumą, kuris taikomas renkant miesto bendruomenės tarybą – 125 narių Ciuricho miesto parlamentą. Oficialios rekomendacijos: Tiek miesto vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 61,7% miesto piliečių tarė “Ne”; iniciatyva atmesta.

Bendruomenės nutarimas dėl konfliktų mediacijos ir pagalbos viešai prieinamose erdvėse. Ciuricho miestas medijuodamas konfliktus nuo seno skatina atsakingą, į aplinkinius atsižvelgiantį elgesį, tarpusavio toleranciją ir tokiu būdu užtikrina visų viešose erdvėse esančių asmenų saugumą. Šis darbas pavestas “sip züri” komandai, susidedančiai iš 60 specialiai tam apmokytų darbuotojų. Šios komandos darbą siūloma tęst šiaip grupei suteikaint naują teisinį pagrindą. Oficialios rekomendacijos: miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 79,4% miesto piliečių tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

Naujos Pfingsweid-mokyklos statybos Eschwer-Wyss rajone: objektinis 29,4387 mln. frankų kreditas. Paskutiniu metu itin sparčiai plečiantis Züri-West rajonui – pats laikas šią plėtra palydėt nauju mokyklos pastatu, skirtu devynerioms klasėms. Oficialios rekomendacijos: miesto parlamentas ir vyriausybė patarė balsuot “Taip.” Rezultatas: 88,1% “Taip”; mokykla bus statoma.

Krito akin: Žiemos olimpiadai (darkart) “Ne”

Šiuo įrašu pradedu naują, seniai planuotą rubrikėlę, katrą užvadinsim “Krito akin.” Joje laiks nuo laiko pasakosiu apie įdomesnius už Ciuricho ribų vykstančius kantoninius ar bendruomenių referendumus. Šįkart joje savo gamta ir žiemos sportu ne tik Šveicarijoje, bet ir visam pasauly garsėjantis Graubiundeno kantonas su tokiom legendinėm bendruomenėm kaip Davos ar St. Moritz.

Graubiundeno kantono piliečiai šį sekmadieniį rinkos balsuot dėl galimo kandidatavimo 2026-ųjų žiemos olimpiadai rengt. Ir – vėl tarė aiškų “Ne” (60,1%) kantono kandidatūrai. Kalbant konkrečiau, šįkart praktiškai-šveicariškai balsuota dėl 25 mln. frankų kredito suteikimo kantono kandidatūrai parengt. Ta proga šiek tiek istorijos įdomybių: Graubiundeno kantonas jau yra rengęs žiemos olimpiadas 1928 ir 1948 metais. Vėliau Graubiundeno gyventojai jau keliskart yra atmetę žiemos olimpiados rengimo kantone idėją (1980 ir 2013 metais).  Referendumo rezultatas iš esmės atveria kelią frankofoniškos Šveicarijos dalies “Sion 2026” kandidatūrai žiemos olimpinėms žaidynėms rengt. Ją rengiant bendradarbiaus Valė, Vo, Fribūro ir Berno kantonai. Su tuo susiję pasidalinti kaštai tokie žemi, kad privalomas referendumas nebus reikalingas. Stipri tema, galbūt prie progos apie ją papasakosiu daugiau.

Šveicariško 2016-ųjų rudens referendumai (šįkart tik 14)

Autorius: Paskelbta demokratija, referendumai, Šveicarija Pažymėta Parašykite komentarą

Jei kas norėtumėt pamėgint atspėt, kiek referendumų būtų praleidęs pernai rudenį aplink pasaulį keliavęs ciurichietis, tai asakymas yra keturiolika. Atleiskit, bet todėl ir vėl teks dar brutaliau trumpintis.

Rugsėjo vienuoliktukas

Startas į miestietišką rudenį: ketveri miesto referendumai plius treji tiesioginiai trejų teisėjų rinkimai (juos dėl švecariškų ypatumų priskirsiu prie referendumų kaip tiesioginės demokratijos instrumento formos), vienas referendumas kantono lygiu; na, ir desertui – trys federaliniai referendumai.

Ciuricho miestas garsėja savo politiniu ir kt. sportiškumu, ne vienas atvykelis iš priemiesčių ar juo labiau provincijos čionyksčio polit-tempo nepakelia. Referendumų čia šįkart buvo septyni. Kokios tos referendumų temos miestiečius kankino/džiugino (?) šįkart… Referendumas Nr. 1: Ledo ritulio ir sporto arena (teisės statyboms suteikimas, 120 mln. Šveicarijos frankų paskolos suteikimas, kasmetinis maks. 2 mln. frankų prisidėjimas prie arenos eksploatacijos 30-ties metų laikotarpiui, 2.8 mln. frankų konkrečios paskirties kreditas senoms skolos padengt und 1.9 mln. frankų indėlis projekto vystymo priemonėms. Rezultatas: 56.6% “Taip.” Referendumas Nr. 2: Parkavimo ir parkavimosi laiko kontrolės mokesčių 1994 m. reglamentavimo pakeitimas. Rezultatas: 51.6% “Taip.” Referendumas Nr. 3: Šaulių-Areal’as, Industrinis rajonas, Heinricho gatvės Mokyklos parengimas ir perstatymas, priestato vaikų darželiui pastatymas, Rajono namai, biblioteka ir sporto salė bei parkas, investicinis prisidėjimas prie PBZ Pestalozzi bibliotekos, 61.005 mln. frankų objektinis kreditas. Rezultatas: 85.8% “Taip.” Referendumas Nr. 4: Schauenberg mokykla, Affoltern rajonas, pakeitimas nauju pastatu, objektinis 50.2 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 85% “Taip.”

Šalia šių referendumų miestiečiai tiesiogiai rinko tris teisėjus kadencijai iki 2020-ųjų metų; du iš jų – pilnam etatui, vieną – 50%. Čia principas paprastas: teisėju Šveicarijoj nebūdamas partijos nariu šansų tapt praktiškai neturi. Teisėjų korpuso partinė sudėtis atitinkamai daugmaž atspindi partijų rezultatus parlamentų rinkimuose. Tad nors teisėjus renka žmonės tiesiogiai, principas toks, kad kandidatas iš esmės keliamas partijos, katra “sulaikė savo eilės.” Jis paprastai žmonių ir patvirtinamas. Rinkimų biuletenis atrodo paprastai ir tuo pačių su šveicariška ypatybe: jame – trys Tarppartinės konferencijos siūlomų teisėjų vardai su nuoroda į jų mokslinius laipsnius, užimtinas pareigas, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Žadėtas šveicariškas įdomumas: Biuletenis informuoja, kad vietoj balsavimo už siūlomus kandidatus gali braukt jų vardą ir į jo vietą įrašyt bet kokio kito kvalifikuoto ir kandidatuot galinčio asmens vardą. Stipru – ar ne? Rezultatas: jokių siurprizų – visi instituciškai iškelti asmenys teisėjais išrinkti.

Ciuricho kantonas rinkos balsuot dėl Tautos iniciatyvos “Už įperkamą vaikų priežiūrą visiems.” Siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinamumo (kas Šveicarijoj yra gan nemažas iššūkis), iniciatyva reikalavo įsteigt specialų fondą iniciatyvos tikslui pasiekti. Prieš inciatorių idėja referendume balsuot rekomendavo tiek kantono parlamentas, tiek ir vyriausybė. Pritardami iniciatorių siekiamam tikslui, šie akcentavo, kad pasirinktas modelis nėra tinkamas, jis per sudėtingas. Jau dabar vyriausybė daro kas jo galioje, kad prisidėt prie inciatorių tikslo pasiekimo ir laikosi pozicijos, kad tendencija šioj srity eina geryn. Rezultatas: 29.48% “Taip”; inciatyva atmesta.

Konfederacija. Na, ir, kaip žadėta, trys federaliniai referendumai desertui. Pirmasis: Tautos iniciatyva “Už tvarią ir resursus efektyviai naudojančią ekonomiką (“Žalia ekonomika”).” Inciatyva siekė įtvirtinti tikslą, kad Šveicarija iki 2050-ųjų pasiektų tai, kad naudotų resursus neviršydama jai paskaičiuotos natūralios Žemės resursų proporcijos. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezutatas: 63.6% “Ne”; inciatyva atmesta. Antrasis: Tautos iniciatyva “AHVplus: Už stiprų Senatvės draudimą.” Iniciatyva siekė pakelti esamas ir būsimas senatvės pensijas 10%. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 59.4% “Ne”; inciatyva (kelt pensijas!) atmesta. Trečiasis: “Dėl federalinio slaptos žvalgybos tarnybos įstatymo.” Naujas įstatymas suteikia žvalgybai šiuolaikines priemones pavojams atpažint ir saugumui užtikrint. Tuo pačiu stiprinama žvalgybos kontrolė. Prieš šį naują įstatymą sušauktas referendumas; o tai šveicarai gali daryt kiekvieno naujo įstatymo atžvilgiu. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo naują įstatymą palaikyt. Rezultatas: 65.5% “Taip”; įstatymas priimtas.

Šventoji lapkričio trejybė

Po rugsėjo audros, lapkritis – švecariškom miestietiškom akim – ramus. Referendumų lapkritį – tik trys. Mums atrodytų daug, šveicarams – savotiškas politinio poilsio sezonas startuojant į Kalėdų šventes. Trumpai:

Ciuricho mieste visiška tyla – referendumo nei vieno. Ciuricho kantone gi jų šįkart du. Pirmasis: “Kulturland”-inciatyvos įgyvendinimas / Planavimo ir statybų įstatymo pakeitimas. Prieš jau priimtą “Kulturland”-iniciatyvos įgyvendinimo įstatymą kantono piliečiai sušaukė referendumą. Kantono parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 59% “Ne”; referendumo idėja atmesta. Antrasis: Kantoninė iniciatyva “Už santuokos apsaugą.” Iniciatyva siūlė apibrėžti santuoką kantono konstitucijoje kaip “ilgalaikę ir įstatymu reguliuojamą vyro ir moters gyvenimo bedriją.” Rekomenduodami  balsuot “Ne” kantono parlamentas ir vyriausybė siulė prisimint, kad santuokos institutas reglamentuojamas federalinėje konstitucijoje ir federaliniame civiliniame kodekse. Kantonis klausimo reguliavimas yra nereikalingas, nes jis galios tik tiek, kiek neprieštaraus federaliniam. Atitinkamai, inciatyva yra beprasmė. Rezultatas: 81% “Ne”; inciatyva atmesta.

Konfederacija lapkrotį rinkos vienam, bet rimtam klausimui spręst: Tautos inciatyva “Už aiškiai organizuotą išėjimą iš atominės energetikos (Išėjimo iš atominės energetikos inciatyva).” Be kita ko siekdama užkirst kelią avarijoms atominėse elektrinėse ir jų pasekmėms (50 km. spinduliu nuo šveicariškų atominių elektrinių yra įsikūrusios 13 šveicarų kantonų sostinių), inciatyva siekė uždraust Šveicarijoje statyt naujas atomines elektrines ir aiškiai apribot esamų atomonių elektrinių eksploatacijos periodą iki maks. 45 metų. Federacija taip pat turėtų būt įpareigota rūpintis, kad būtų naudojama mažiau energijos, būtų didinamas jos naudojimo efektyvumas bei skatinama atsinaujinanti energetika. Šveicarijoje šiuo metu yra penkios atominės elektrinės (visos ganėtinai senos), iš jų šalis gauna 40% energijos, visos jos turi neterminuotus eksploatacijos periodus – kol bus saugios. Šalia to federalinė vyriausybė  savo “Energetikos strategijoj 2050” yra nusprendus palaipsniui išeiti iš atominės energetikos, o senas elektrines uždarius – jų nebekeisti naujomis. Inciatyva iš esmės siekia to paties, tačiau numato konkrečius, “sportiškesnius” elektrinių uždarymo metus ir kelia papildomų “žalių” tikslų. Parlamento ir vyriausybės nuomone toks išėjimas būtų per skubus, prarastas energijos šaltinis taip greit negalėtų būt pakeistas atsinaujinančiais. Todėl rekomenduojama likt prie palaipsnio išėjimo iš atominės energetikos ir iniciatyvai sakyt “Ne.” Rezultatas: 54% “Ne”; inciatyva atmesta.

Tai tiek šįkart. Kitas polit-pasimatymas – jau vasarį.

Dvylika referendumų šveicariškam vasaros startui

Autorius: Paskelbta referendumai, Šveicarija Pažymėta Parašykite komentarą

Šiandien pakviesiu į gan rimtą gyvosios, pulsuojančios demokratijos, demokratijos in action treniruotę. Seniai planavau ir šįkart, matyt, geriausias laikas pradėt. Kaip senas ciurichietis nuo šiol mėginsiu raportuot ne tik apie federalinius, bet ir kantono ir miesto referendumus. Jie vyksta kartu su federaliniais – ir, kaip senkai sakau, praktiniu aspektu dažnai būna ne tik kad ne mažiau įdomūs smalsiam užsienio stebėtojui nei federaliniai, bet ir ypatingai aktualūs kasdieniam šveicarų gyvenimui.

Startuoju reto reto kalibro sekmadieniu. Dvylika referendumų yra daug ir šveicarui. Taigi, kas čia polit-fronte virė 2016-ųjų birželio 5-ąją:

Ciuricho miestas: nuo Kongresų rūmų iki energetikos

Miestų, kaip ir apskritai lokalių polit-bendruomenių lygiu švecarai itin dažnai renkas balsuot dėl didesnių statybų, infrastruktūros projektų. Logika čia paprasta: leidžiami bendruomenės pinigai, tad natūralu, kad juos savo mokesčiais sunešusieji norės turėt lemiamą žodį. Dėl šios priežasties bendruomenių konstitutcijose numatyta, kad peržengus tam tikrą biudžeto kartelę vietinis referendumas privalomas. Ciuricho mieste ta kartelė – 20 milijonų Šveicarijos frankų finansinių įsipareigojimų visam projektui arba 1 milijonas frankų grįžtančių išlaidų per metus.

Ciurichiečiai šįkart balsavo net šešiuose miesto referendumuose. Net šveicarų miestui tai – gan daug. Didelio laikraščo formato aiškinamasis raštas-“Referendumo laikraštis”, dalykiškai su istoriniais ekskursais, skaičiais, nuotraukom pristatantis referendumams pateikiamus projektus bei jų priešininkų pozicijas šįkart užemė 20 puslapių.

Kongresų rūmų modernizacija. Pirmasis miesto referendumas Ciuriche šįkart yra gera, kad ir itin sudėtinga tipiško šveicariško-miestietiško referendumo iliustracija. Miestiečių klausta, ar jie pritaria brangiam, daugiau nei 200 miljonų frankų kainuosiančiam Ciuricho Kongresų ir koncertų rūmų daliniam perstatymui, renovacijai, tarpiniam sprendimui ir ateities finansavimui. Konkrečiau refendumo klausimas, gal tiksliau – jų paketas, atrodė taip:

    • Rūmų renovacija ir perstatymas – 165 mln. frankų, laikinas sprendimas Koncertų rūmams – maks. 1,65 mln. frankų, šiandien rūmus eksploatuojančios organizacijos atleidimas nuo finansinių įsipareigojimų – 72,8 mln. frankų, suminės išlaidos: 239,45 mln. frankų;
    • Žemės sklypo perleidimo patvirtinimas;
    • Kasmetinis maks. 2,9 mln. frankų įnašas Kongresų rūmų fondui (“Kongresshaus-Stiftung”); ir
    • Kasmetinio įnašo Koncertų rūmų (“Tonhalle-Gesellschaft”) draugijai 2,5 mln. frankų suma.

Miesto vyriausybė ir taryba didžiule dauguma rekomendavo projektui pritart. Projektui prieštaravo Ciuriche itin stipri didžiausią populiarimą turinčios Šveicarijos partijos konservatorių-SVP frakcija. Kritiška SVP pozicija pateikta balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. Rezultatas: 74,8% “Taip”; projektui pritarta.

Šįkart pirmą kartą įdomumo dėlei pristatysiu ir kitą mums neįprastą šveicariška tradiciją: gerų dienrasčių redakcijų atviras rekomendacijas kaip balsuot. Pristatymas tik iliustracijai, tad apsiribosiu pasaulinio garso, legendiniu, liberaliu, nuo 1780 m. einančiu Ciuricho dienraščiu “Neue Zürcher Zeitung” (NZZ). NZZ redakcija praeito savaitgalio šeštadieniniam numerį skelbė ne tik visų pagrindinių partijų, bet ir savo rekomendacijas miesto ir kantono balsavimams. Šiam projektui redakcija siūlė sakyt “Taip.”

Antrojo referendumo klausimas glaudžiai susijęs su pirmuoju: juo miestiečių klausta, ar šie pritaria viešo Kongresų rūmų fondo steigimui ir šiam tikslui reikalingo Ciuricho bendruomenės statuto pakeitimui. Viešasis fondas skirtas pakeisti iki šiol sunkiai besivertusiam privačiam fondui ir fondo organzacijoje bei sprendimų priėmime atspindėti didelį miesto finansinį angažuotumą šiam fronte. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo idėjai pritart. NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 76% “Taip”, projektui pritarta.

Trečiasis miesto referendumas – senjorų globos namai Bombach, viename iš gražiausių miesto rajonų. Referendumo tema ir “sukelėjas” (“triggeris”) miestui ir miestiečiams įprastas: tikslinio 23,575 mln. frankų suteikimas naujo pastato statyboms. Pritartumėt ar ne? Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo projektui pritart (Taryba – 118:0 dauguma). NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 92,7% “Taip”, projektui pritarta.

Žinant bendrą šveicarų ir ypatingą ciurichiečių polinkį į aplinkosaugos klausimus, ketvirtojo referendumo klausimas neturėtų stebint: Ciuricho miesto išėjimas iš atominės energetikos ir su tuo susijusiu bendruomenės statuto pakeitimas. Pritartumėt? Šiek tiek konteksto: energija decentralistinėje Šveicarijos struktūroje miestai apsirūpina patys. Atvykęs į miestą iš miesto energetikos įmonės sulauki laiško – bent jau mane, prie tokių dalykų nepratusio, gerokai nustebinusio -, klausiančio, energijos iš kokio šaltinio pageidautum. Be abejo, pateikiant informaciją apie skirtingas skirtingų šaltinių produkcijos kainas (saulė, vėjai, vanduo, kas tik nori …). Referendumo klausimu miesto administracija siekia susikurt teisinį pagrindą gerai progai atsiradus parduoti savo didelius akcijų paketus (beje, prieš daug metų irgi referendumais įgytus) Šveicarijos atominėse elektrinėse. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo iniciatyvai pritart. Iniciatyvai prieštaravo konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP frakcijos, kurių bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 70,4% “Taip”, projektui pritarta.

Penktasis referendumas: dalinis 1989-ųjų kovo 5-osios bendruomenės nutarimo “Dėl racionlaus energijos naudojimo” panaikinimas. Šis pakeitimas reikalingas, nes nuo to laiko kantonas ir federacija nutarime reguliuotus klausimus yra adresavę savo teisės aktuose, o miestas savo kompentencijos srityse juos siekia sureguliuoti nauju nutarimu, kuris yra šeštojo referendumo objektas. Klausimas techninins, sprendimas formalus, bet visgi su svarbiom pasekmėm. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo siūlymui pritart. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 84,2% “Taip”, projektui pritarta.

Šeštojo referendumo tema – naujas savivaldos nutarimas dėl bendraekonominių Ciuricho miesto Energijos tinklo (“ewz”) paslaugų 2000 vatų bendruomenės tikslo konktekste. Nutarimas numato ir reguliuoja “ewz” atsakomybė už ankstesniu referendumu priimto 2000 vatų bendruomenės tikslo įgyvendinimą. 47 Bendruomenės tarybos nariai pareikalavimo referendumo. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo naujam nutarimui pritart. Iniciatyvai prieštaravusiųjų konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP referendumo komitetas, kurio bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte, ragino balsuoti “Ne”. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 74,0% “Taip”; projektui pritarta.

Rinkėjų aktyvumas mieste šįkart svyravo tarp 45-47%.

Ciuricho kantonas: “Neteisininkai kaip teisėjai?”

Palyginti su miestu, Ciuricho kantono piliečiai jau polit-atostogose. Mat referendumas kantono lygiu šįkart tik vienas, kad ir kokiu įdomiu (net ir valstybiškai-filosofiškai) klausimu. Kantono piliečių referendume klausta, ar jie pritartų Teismų ir kitų institucijų organizacijos civilinio ir baudžiamojo proceso srity įstatymo pakeitimui, pagal kurį pirmos instancijos teisėjomis ir teisėjais nebegalėtų būti renkami neteisininkai.

Truputis konteksto: Ciuricho kantono pirmos instancijos teismų teisėjos ir teisėjai nuo seno yra renkami tiesioginiuose kantono piliečių rinkimuose. Savo kasdieniam darbe šie teisėjai nagrinėja civilines ir baudžiamasias bylas. Iki šiol Ciuricho kantono įstatymai nereikalavo, kad teisėjų rinkimuose dalyvaujantys kandidatai turėtų teisinį išsilavinimą. Iš 135 pirmos instancijos teisėjų Ciuricho kantone 18 šiandien neturi teisinio išsilavinimo. Naujas įstatymas siūlo šią ilgametę praktiką ir tradiciją keist ir iš kandidatų į teisėjus reikalauti baigtų teisės studijų.

Kantono vyriausybė ir taryba rekomenduoja šiai iniciatyvai pritart. Kantono piliečiams kartu su balsavimo biuleteniais pristatyto referendumo aiškinamojo rašto-“Referendumo laikraščio” apimtis – septyni A4 formato lapai. NZZ redakcija rekomendavo referendume sakyt “Taip.”

Vienas iš aiškinamojo rašto puslapių skirtas pakeitimo idėjai nepritariančiai Kantono tarybos mažumos pozicijai (tarp jų ir konservatoriai-SVP). Šioje itin akcentuota, kad partijos kandidatus į teisėjus skiria itin atsakingai, o apribojus teisėju profesiją nebeprileidžiant prie jos ne teisininkų bus prarastas itin vertingas “artumas prie tautos”. To pasekoje teismų sprendimai taps vis labiau techniški-teisininkiški, mažiau suprantami ir mažiau akceptuojami. Taip pat priminti, kad kantono konstitucija teisėjus-neteisininkus leidžia, o kantono rinkėjai paskutiniuose teisėjų rinkimuose parodė, kad šie neretai mieliau renka neteisininkus nei teisininkus. Rezultatas: “Taip” referendumo idėjai tarė 65,64% kantono piliečių; projektas priimtas. Rinkėjų aktyvumas: 44,71%.

Šveicarijos Konfederacija: basic income, keliai, pabėgeliai etc.

Ir konfederacijos lygiu polit-vasara šiemet prasideda rimtai: net penkti referendumai. Klausimų spektras – nuo filosofiškai pažangiausiose Vakarų šalyse vis labiau diskutuojamų temų kaip vadinamosios “Elementarios pajamos” (vok. “Grundeinkommen”, angl. “basic income”) iki šalies greitkelių ar pabėgelių priėmimo infstruktūros finansavimo. Balsuotojams vyriausybės prieš referendumus pristatomo aiškinamojo rašto-“Referendumų knygelės“ apimtis šįkart – arti šimto puslapių. Penki refendumai federaliniu mastu yra daug ir šveicarams. Bet prieš gerą dešimetį – vieną iš 2003-ųjų metų ketvirčių – šveicarams vienu ypu jau yra tekę balsuot ir dėl 9 federalinių referendumų, tad raumenys jau patreniruoti – niekuo per daug nenustebinsi. Kaip ir kantono ir miesto lygiu, šįkart pateiksiu ir NZZ redakcijos rekomendacijas balsavimams, kurios buvo spausdinamos šio savaitgalio numery. Kylam:

Tautos inciatyva “Pro Service public”. Inciatyva reikalavo, kad tiek pati konfederacija, tiek jos įmonės elementaraus šalies aprūpinimo viešomis paslaugomis (paštas, geležinkeliai, komunikacija etc.) nesiektų pelno, o šioje srityje besidarbuojančių įmonių vadovų algos nebūtų aukštesnės nei federalinės administracijos tarnautojų algos. Inciatorius (o tai –  didžiausi šveicarų vartotojų teisių gynime besispecializuojantys žurnalai) itin piktino mažėjantis pašto skyrių kiekis, prastėjanti padėtis viešo transporto srity, tuo pačiu dideli ir didėjantys pelnai bei “plėšikiškas mentalitetas” šių įmonių aukščiausiose vadovybėse. Šiek tiek konteksto: Šveicarijos fed-geležinkeliai “SBB” 2009-2014 metais vidutiniškai gaudavo 333 mln. frankų metinį pelną, federalinė telekomunikacijų įmonoė “Swisscom” per 2010-2014 uždirbo arti 8 mlrd. frankų pelno. “Swisscom” vadovas uždirba arti 2 mln. frankų į metus; o kad valstybei priklausančių įmonių vadovai uždirba daugiau nei didele laikoma 475 tūkst. frankų į metus algą gaunantis federalinis ministras – nieko per daug nestebina. Inciatyvos priešininkai akcentavo, kad Šveicarija pasižymi ir net pasaulyje garsėja itin aukštos kokybės “service public” (tai – frankofoniškos kilmės terminas viešojo sektoriaus paslaugoms apibūdinti), “service public“ yra Šveicarijos identiteto dalis, o inciatoriai – kad ir gerų tikslų siekdami – į šią sritį įneš blogų pasikeitimų. Sakyta, kad šia prasme iniciatyvos pavadinimas yra apgaulingas. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo inciatyvą atmest. Ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” referendume inciatyvai pasakė 32,4% šveicarų, t.y. inciatyva buvo atmesta.

Tautos inciatyva “Už besąlygines elementarias pajamas”. Šio referendumo inciatoriai siūlė, kad konfederacija įvestų vadinamasias besąlygines elementarias pajamas. Šios pajamos turėtų užtikrinti orų žmogaus pragyvenimą ir galimybę dalyvauti viešame gyvenime nepriklausomai nuo jo darbinės veiklos. Atrodo, šįkart tai buvo inciatyva, katra Šveicarija spėjo išgarsėti kone visam pasauly. Štai kaimyninėj Vokietijoj Twittery ji netgi tapo top 5 diskusijas dominuojančia tema. Taip pat ir šių eilučių autoriui yra tekę atsidurt prieš gero Ciuricho knygyno miesto centre vitriną, kurioje – vien “Basic income” tematikos literatūra. Žodžiu, tema ant 4-osios industrinės revoliucijos slenksčio stovinčias modernias visuomenes domina, ir domina rimtai. Iniciatoriai siekė pakeisti kertinį Šveicarijos visuomenės funkcionavimo principą, pagal kurį žmonės pragyvenimui užsidirba patys, o to padaryt negalintiems ir bėdoje atsidūrusiems visuomenė padeda kryptingomis priemonėmis kaip dienpinigiai bedarbiams, neįgaliųjų rentos arba socialinė pagalba. Nors pati siūlyta nauja federalinės konstitucijos norma abstrakti, bet savo publikacijose inciatoriai kaip diskusijos pagrindą yra siūlę tokias sumas: 2500 frankų/mėn. suaugusiems, 750 – vaikams. Federalinė vyriausybė sveikino inciatorius paskatinus vertingą konceptualią diskusiją apie darbo ateitį, visgi ragino inciatyvą atmest, nes ji yra “rizikingas eksperimentas”. Tuo pačiu ji pažymėjo, kad inciatyvą įgyvendinus vis tiek bus reikalinga socialinės paramos inciatyva, nes darbo neturintiems ar bėdoj atsidūrusiems reikalinga bendra lydinti pagalba ir patarimai. Parlamentas taip pat ragino balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatyvai pasakė 23,1% šveicarų, inciatyva atmesta. Į pralaimėjimą inciatoriai Šveicarijos TV etery reagavo ramiai: sakė, balsų gavop daugiau nei tikėtasi (tikėtasi 15% palaikymo, gauta virš 20%), o turint galvoj, kad konceptualiems pasikeitimams šveicarams visad prireikdavo ne vieno referendumo, jie išlieka nusiteikę pozityviai: “Demokratija yra maratonas.” Prieš startuojant skeptikai jiems sakė: “Nesurinksit net  reikiamo kiekio parašų”. Įdomi detalė finišui: iš didesnių partijų balsuoti “Taip” rekomendavo tik Žalieji. Tarp ryškiausių asmenybių iniciatorių tarpe buvo į pensiją išėjęs top federalinės administracijos pareigūnas p. Oswaldas Sigg’as, po referendumo darkart akcentavęs, kad besąlyginės elementarios pajamos, jo galva, yra ateities socialinė sistema, o šiai Šveicarijoje įvest kadais prireikė 3 tautos iniciatyvų, 2 referendumų ir apie 60 metų. Žurnalisto 1 Šveicarijos radijo etery po referendumo užklaustas, kaip jo idėja dera su realybe, p. Sigg’as atsakė intelektualiai provokuojančia garsaus vokiečių mąstytojo citata: “Realybė tėra konkreti utopija.“

Tautos inciatyva “Už sąžiningą susiekimo finansavimą”. Didėjant kamščiams transporto temos vis dažniau tampa politikos objektu. Tai, be abejo, sveika. Šio referendumo inciatoriai reikalavo, kad visos pajamos iš degalų mokesčių būtų skiriamos investicijoms į gatvių transporto infrastruktūrą. Tai nėra Šveicarijai įprastas biudžeto pajamų skirstymo principas. Iniciatyva pagarsėjo ir “Melžiamos karvės” vardu; suprask: automobilininkai yra “melžiami”, skriaudžiami likusiųjų. Iki šiol gatvių infstrastruktūrai buvo skiriama pusė šių pajamų. Vyriausybė referendumo inciatorių pasiūlymui priešinosi, nes jo pasekoje tos įplaukos dingtų iš kitų federalinių programų biudetų (žemės ūkio, švietimo, kariuomenės, viešojo transporto) ir siūlė temą adresuoti ir kamščių problemą spręsti konceptualesnėmis priemonėmis. Matyt, ir šios inciatyvos pavadinimą galim vadint kiek apgaulingu. Kaip TV etery pasakė vienas liberalų parlamentarų: savo srities finansavimo problemą inciatoriai siekė gan primityviu metodu, maždaug: “Mūsų srities biudžete finansų trūksta, imkim paimkim tą trūkstamą sumą iš kitų.” Ne tik vyriausybė, bet ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: irgi “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatorių idėjai tarė 29,2% šveicarų, iniciatyva atmesta.

Reprodukcinės medicinos įstatymo pakeitimas. Įstatymo pakeitimu siekta įtvirtinti preimplatacinės diagnostikos (“PID”) galimybę: numatytų griežtų sąlygų rėmuose leisti genetinius dirbtinio apvaisinimo būdu atsiradusių embrionų tyrimus. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Taip pat ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Taip pakeitimui referendume pasakė 62,4% šveicarų ir 21,5 kantono; pakeitimas priimtas.

Pabėgelių įstatymo pakeitimas. Pakeitimas siekia spręsti ilgai trunkančių pabėgelių priėmimo procesų problemą. Projektui vyriausybė ir parlamentas siekė iš esmės atnaujinti esamą pabėgelių priėmimo sistemą papildant ją pagreitintais procesais, tuo pačiu imantis priemonių užtikrinti šių procesų sąžiningumą. Prieš šią įstatymo reviziją buvo sušauktas referendumas. Vyriausybė ir parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Referendume sakyt “Taip“ rekomendavo ir NZZ redakcija. Žinant, kokia aktuali su pabėgeliais susijusių klausimų diskusija ir visoje Europoje, tokia pikantiška detalė: pabėgelių priėmimo procesų pagreitinimo ir efektyvesnės pabėgelių sistemos  nuolat ir garsiausiai reikalaujantys konservatoriai-SVP buvo vienintelė partija, prieštaravusi būtent tai užtikrinti siekusiems pakeitimams. “Taip” pakeitimui tarė 66,8% piliečių ir 23 kantonai; pakeitimas priimtas.

Dalyvavimas federaliniuose referendumuose šįkart siekė apie 45%. 

Daug šveicarų savo balsus atiduoda paštu ir gerokai iki oficialios referendumo datos, sekmadienį nespėjusiems prabalsuot iki tol paliekamos vos kelios valandos ryte. Nuo pietų skaičiuojami balsai. Siurprizų šįkart nebuvo – balsuodamos šveicarės ir šveicarai visais lygiais sau gan įprastai sekė savo vyriausybių ir parlamentarų rekomendacijomis.

Nuo finansų iki finansų: keturi referendumai šveicariškam žiemos polit-sezono uždarymui

Autorius: Paskelbta referendumai, Šveicarija Pažymėta Parašykite komentarą

Žiemos politinį sezoną šveicarai šiemet užbaigė vasario 28-ąją. Keturios sudėtingos, karšos temos pateikiamos referendumams federaliniu mastu žiūrint iš užsienių galėtų atrodyt daugoka net ir dešimtmečiui. Čia, Alpėse, tai kone įprasta ketvirtinio politiškumo dozė:

    • Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę” (49.2% “Taip” = atmesta)
    • Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (Įgyvendinimo inciatyva) (41.1% “Taip” = atmesta)
    • Tautos inciaciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais” (40.1% “Taip” = atmesta)
    • Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas) (57.0% “Taip” = priimta)

Balsuodama visais keturiais klausimais tauta sekė parlamento ir vyriausybės tradiciškai prieš referendumą pateikiamomis rekomendacijomos.

Nors sau tradiciškai šveicarai referendumų iniciatorių idėjoms itin stropiai sakė “Ne”, visgi visos iniciatyvos sukelė vertingų, gilių, be galo įdomių diskusijų ir debatų bangą.

Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę”

Progresinė Šveicarijos mokesčių sistema seniai garsėja ypatumu, katrą vietiniai mėgsta vadint “vedybų bausme.” Ką tai reiškia? Ogi tik tiek, kad šeimos ūkio pajamos po vedybų pradedamos skaičiuot kaip bendros mokesčių progresijos prasme. Natūralu, kad jei poroje abu dirba – “apmokestinamas vienetas” po vedybų didėja. Tai reiškia aukštesnį mokesčių tarifą, ir – taip – faktinę baudą už vedybas (lyginant su poromis, kurios gyvena nesusituokusios).

Referendimo inciatoriai reikalavo, kad santuoka pagaliau nustotų būt diskriminuojama lyginant su kitom bendro gyvenimo formom, ypač mokesčių ir socialinio draudimo srityse. Pradžioj nepakankamo dėmesio susilaukęs, bet galų gale greičiausiai jos (ne)sėkmę nulemęs aspektas: santuoka iniciatyvos prasme siūlyta laikyt vyro ir moters gyvenimo bendruomenę, kuri mokestine prasme prasme būtų traktuojama kaip ekonominė sąjunga. Daugimai šveicarų toks siaurinantis dinamiškojo šeimos instituto suvokimas matant dabartinius trendus pasirodė nepriimtinas. 

Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (“Įgyvendinimo inciatyva“)

Užsieniečių tema kaitina Šveicarų demokratijos padanges dešimtmečius, o nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimo klausimas – turbūt bent jau gerą dešimtmetį.

Iniciatyva reikalavo, kad šveicarai darkart prabalsuotu prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies klausimu. “Darkart”, nes šiuo klausimu tos pačios jėgos jau buvo surengusios sėkmingą referendumą, tačiau nelaukdamos kol jų idėjos bus įgyvendintos priimant jau parlamento parengtą ir reaguojant į iniciatyvą sugriežtintą įstatymą kone iškart pradėjo rinkt parašus, kaip toji sėkmės sulaukusi iniciatyva turėtų būt įgyvendinta.

Statistiškai žinoma, kad  tarp Šveicarijos gyventojų virš 20% yra užsieniečiai. Ką, be poros kitų aspektų, turbūt nepakankamai ‘įskaičiavo’ užsieniečių tematikoj ‘besispecializuojantys’ ir kone karaliaujantys referendumo iniciatoriai, tai kad iniciatyvos prasme užsieniečiais būtų laikomi galybės Šveicarijoj gimusių, bet jos pilietybės neturinčių žmonių, vadinamųjų “Secondos.” Būtent pavyzdžiai, kaip į kitas šalis iniciatyvos priėmimo atveju būtų išsiunčiami prasikaltę, bet tose šalyse niekad nebuvę Secondos ypatingai kaitino publikos vaizduotę debatuose apie iniciatyvos nežmogiškumą.

Referendumas buvo ypatingas ir tuo, kad iš apačios (bottom-up) jėgas suvienijusi atvira, progresyvi visuomenės dalis, vedama liberalios, neseniai įsisteigusios jaunimo organizacijos “Operation Libero” vos 25-metės, charizmatiškosios lyderės “nepolitikės” Flavijos Kleiner ir šveicarų žurnalizmo grando kone šimtamečio Peterio Studerio, įveikė milijoninę didžiausios šveicarų partijos konservatorių SVP referendumų mašiną ir bendrai plintantį negatyvų nusistatymą prieš imigrantus. Po šio stebuklo p. Kleiner tapo savotiška politine superžvaigžde. Norėdamos ją prisitraukt į savo gretas kaunas kone visos partijos, įi gi prie nei vienos jungtis nesiruošia. Šiaip ar taip: nelygią kovą mergina laimėjo iš savo bendrabučio kambario. Aušta nauja politikavimo era? 

Tautos inciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais”

Šios iniciatyvos rengėjai siekė Šveicarijoje uždraust spekuliacinius finansinius sandorius, susijusius su agrariniais ir maisto produktais. Taip pat siekta pavesti Šveicarijos konfederacijos vadovybei angažuotis tarptautiniu mastu kovos prieš tokius sandoriu fronte. Kad šveicarai jaučias pajėgūs rinktis referenduman ir viešai diskutuot net tokius sudėtingus klausimus kaip derivatyvų regulavimas ir globalių finansų rinkų funkcionavimo subtilybės … – ar ant svieto rastume bent vieną rimtą analitiką, katro vien šis faktas savaime nuoširdžiai nestebintų? Welcome to Switzerland, the land of …

Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas)

Artėjant garsiojo Gotthardo tunelio remonto darbams, Konfederacija priėmė įstatymą, leidžiantį statyti antrą tunelio pravažiavimą, kuris leistų remonto metu uždaryti pirmąjį tunelį. Šis vyriausybės siūlomas sprendimas liestų naudotis Gotthardo tuneliu tuo metu, kaip dabartinis pravažiavimas būtų remontuojamas. Siekiant užtikrinti, kad dėl antro tunelio nepadidėtų eismas per Alpes, įstatymę įtvirtinta, kad po remonto atidarius abu tunelius eismas jais vyktų tik viena juosta.

K11: Respublika 2.0

Autorius: Paskelbta Lietuva Pažymėta Parašykite komentarą

Kovo 11-ąją matant kaip ownership savo valstybės atžvilgiu atsiėmimą, viena įdomiausių prieš mūsų akis vykstančių grand transformacijų piliečio santykio su savo valstybe fronte man yra (per)ėjimas nuo piliečio-untertano prie piliečio savo Respublikos (co-)ownerio. Nuo valstybės kaip (pa)vergiančio baubo link valstybės kaip laisvų piliečių savi-valdos instrumento. (Per)ėjimas visų pirma galvose. Bet čia daiktai dideli, o kas nauja mažumynų fronte? Ten viskas po senovei: Nepriklausomybė, Laisvė-Kaip-Nepriklausomybė yra nuolatinis darbas, kasdien iš naujo mažiausiose konkretybėse prasidedantis. Po varžybų yra prieš varžybas. Remember that. Tad: su ta didele Pergale anuomet – ir už mažas pergales ryt ir poryt, kasdien! Už Respubliką – ir kad kiekvienas visų pirma savo kasdienos pilkumynuose darytume kas ką galim, kad ją išlaikyt. Ne tik todėl, kad kiti už šią mūsų prabangą liejo savo kraują. 

V16: Patriotizmas 2.0

Autorius: Paskelbta Lietuva Pažymėta , Parašykite komentarą

Čia maniškis – aktualaus A.Perednio įrašo įkvėptas – eksperimentinis pamėginimas apibrėžt, trumpai aprašyt ‘tikrąjį’ patriotizmą:

Patriotizmas, taip spontaniškai-brainstomiškai, man yra savotiškas (co-)ownership santykis su savo Respublika. Rimtas, gilus, tikras “teisės į“ plius “atsakomybės už“ jausmas. Gal net išskaičiuotas, taip pat ir iš istorijos patirčių mokantis. Supratimas, kad ji – ta Respublika – yra tavo ir tai, kokia ji yra, priklauso (ir) nuo tavęs, tavo veiksmų, tavo kasdienybės. Bottom-up pilietiškumas plius kažkas daugiau. Plius meilė? Nesu tikras, romantika valstybės reikaluose yra slidus užsiėmimas.

P.S. Ta proga prisiminiau ne tokį seną amerikietišką pamfletą šia tema – verta užmest akį.