Kas man patriotizmas?
- Informacija
- Parašyta Pirmadienis, 2016 vasario 15 10:32
- Autorius Aurimas Perednis
- Peržiūros: 21319
Neseniai per radiją nugirdau, kad rusai didžiausiu šalies patriotu laiko prezidentą V.Putiną, o savo šalį daugiausia asocijuoja su didele valstybe, kurios visi bijo. Kalbant apie patriotizmą, pirmiausia, tai šalies militarizacijos sinonimas.
Kas man yra patriotizmas?
Tikrasis patriotizmas, man nelimpa su totalitarinėm visuomenėm būdingais naratyvais "priešas už vartų", "vienykimės aplink vadą, kuris mus apgins" ir pan. Patriotizmas statomas ant neapykantos kitaip mąstančiam ar žmonių kontrolės pasitelkiant jų baimę yra antipatriotizmas. XX a. istorija rodo, kaip greitai toks patriotizmas, iš žmonių padaro žvėris. Tai man nieko bendro neturi su kritiškai svarbia kiekvienai tautai nuostata gintis ir turėti nepalaužiamą dvasią.
Žurnalistikoje patriotizmas yra atsakomybė ir drąsa ieškot tiesos ir ją perduoti. Atsakomybė girdėti žmones, nuolat kelti problemas ir ieškot jų sprendimų, fiksuoti valdžios klaidas ir nevykusius sprendimus. Jokia valdžia pasaulyje niekada nenori girdėti kritikos sau. Žinom, kas atsitinka, kai valdžia lieka be kritikos. Toks žinaisklaidos patriotizmas apsaugo šalį ir visuomenę nuo klaidingų sprendimų.
Patriotizmas žurnalistikoje yra netapti propagandistu. Tuo, kuris marginalizuoja kitaminčius ir stengiasi įpiršti savo galvojimo būdą, kaip vienintelį teisingą. "Vienos teisingos" nuomonės brukimas ar valdžios aptarnavimas, veda šalį į režimą iš T ar A raidės, suardo "stabdžių-atsvarų" sistemą, pūdo demokratiją ir piliečių pasitikėjimą. Tai yra antipatriotizmas.
Patriotizmas yra atvirumas įvairioms, dažnai viena kitai prieštaraujančioms nuomonėms, nes tai skatina mąstymą. Kiekviena savo išlikimu susirūpinusi šalis šiandien kaip niekad turėtų būti suinteresuota, kad joje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Tad patriotizmas yra norėti savo bendrapiliečius matyti išsilavinusius, laisvus nuo propagandos, žingeidžius, atvirus, ieškančius, klystančius ir atsakingus už savo pasirinkimus ir sprendimus. Kad kuo daugiau tokių būtų.
Patriotizmas yra ne tik didžiuotis šalimi, bet ir nebijoti gėdytis savo klaidų ir istorijos. Nebijot viešai gėdytis pripažįstant, kad kai kuriais istoriniais periodais, tavo šalis ir Tauta pasielgė apgailėtinai ir gėdingai. Tai yra skirtumas, skiriantis demokratines šalis nuo autoritarinių, kurios bijo neideologizuotos ir laisvos diskusijos apie savo istoriją.
Labai noriu aplink save matyti daugiau tokio patriotizmo. Atviro ieškančio proto, veiklūs, nepalaužiami, atsakingi, pripažįstantys savo klaidas žmonės man yra didžiausi patriotai. Nepaisant ką jie veiktų - vairuotų troleibusą, eterį ar šalį.
Su Vasario 16-ąja! Tegu laisvėja mūsų protai ir mūsų Tėvynė!