Ar Vakarai atiduos Ukrainą?

Informacija

Parašyta Sekmadienis, 2014 kovo 02 09:21

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 20097

Rusijos Aukštiesiems parlamento rūmams leidus V.Putinui įvesti karius į Ukrainą įtampa tarptautiniuose santykiuose stipriai išaugo. Imta kalbėti apie globalinės politikos destablizaciją, kurios nebuvo nuo 9/11 ir net galimą III Pasaulinį karą. Vakarų diplomatai  kalba apie situaciją pavojingumu panašią į tą, kuri susiklostė 1968 m. sovietams įsiveržus į Čekoslovakiją.

Rusija šiandien po olimpinėj euforijoj. Jai blėstant reikia naujų pergalių. Rusai šneka, na ir kas, kad daug išvogė statant olimpinį Sočį, bet už tai Putinas tai padarė. Už 50 milijardų dolerių sukūrė iliuziją pajusti pasaulinę Rusijos galią ir pasididžiavimo savo šalimi jausmą.

"Žemių surinkėjas".Tiesiog pats likimas Vladimirui Vladimirovičiui numetė naują šansą įsiamžinti istorijoje šalia imperatorių ir carų. Ir jokia tarptautinė teisė tam nesutrukdys.

Vakar žiūrėjau Rusijos televizijas. Ten itin daug dėmesio skirta nepatenkintiems valdžios pasikeitimais Ukrainoje vietiniams rusams. Tėvynainiams, mitinguojantiems Charkove ir Donecke, ant meškerių kotų iškėlusiems Rusijos vėliavas. Aiškėja, kad jų palaikymo komandos atvyko tiesiai iš Rusijos. Naują valdžią jie vadina tiesiog "banda", piktinasi savo teisių į kalbą galimu apribojimu, bandydami žiūrovui įteigti, jog rusų kariams atėjus, juos sutiks čia su duona ir druska.

Sprendimas įvesti karius į Ukrainą (ne tik į Krymą) anot V.Putino atstovo spaudai D. Peskovo, tik galimybė, kuria galbūt prezidentas ir nepasinaudos. Kol kas sunku pasakyti, kiek realiai jis pasiryžęs realizuoti jėgos scenarijų, o kiek agresyvią intervencijos į Ukrainą poziciją naudoja pozai viduje, kompensuoti pralaimėjimui Ukrainoje, tolimesnėms deryboms, ar tiesiog "pardavimui", t.y. jam reikalingiems dalykams iš Vakarų gauti?

Beje, Krymo kontrolės reikšmė Rusijai ne tik karinė strateginė "uždengti" Juodąją jūra. Užgrobus šią teritoriją galėtų itin sutrumpėti tiesiamo dujotiekio "Pietų srautas" maršrutas ir nereikėtų apeidinėti Ukrainos teritorinių vandenų. Argi Gazpromui prošal sutaupyti vieną kitą milijardą?

Kol kas man patinka Ukrainos reakcija. Nors keliama karinė parengtis, mobilizacija ir pradeda dirbti kariniai komisariatai, sutinku su tais, kurie sako, jog Ukrianos santūrus susilaikymas ir nepasidavimas provokacijoms labiausiai griauna Rusijos planus. Spėju, kad rusai visomis jėgomis sieks išprovokuoti pirmą šūvį.

Gilėjant susidūrimui tarp Vakarų ir Rusijos, Putino tolimesnis elgesys priklausys išimtinai nuo to, kiek Vakarai rimtai norės šįkart jam kirsti per nagus. Dėl Gruzijos juk Putinas rimtai negavo. Žinant tas izoliacionistines nuotaikas Amerikoj, sunku pasakyti, kiek Rusiją rimtai šįkart stabdys B.Obamos administracija. Tikėkimės, kad per 90 min. trukusį Obamos pokalbį su Putinu Krymas nebuvo "parduotas" už Iraną, Siriją ar dar ką nors.

Neaišku, ar Ukraina ir Krymas yra ta riba, dėl kurios Vakariečiai duos rimtą atkirtį? Kiek Vakarų žiniasklaida išvystys spaudimą savo šalių politikams ir vyriausybėms rimtai į tai reaguoti?

Kol kas pozicija "viskas turi savo kainą" arba gąsdinimas izoliacija ar G8 pasirengimo stabdymu man regis nepakankama atgrasyti naujoms pergalėms pakilusį Putiną. Jam sunku susitaikyti, kad negalės taip kontroliuoti Ukrainos naujos vadovybės, kaip kontroliavo Viktorą Janukovičių.

Kadais dar Z.Brzezinskis kalbėjo apie tai, kad Europa seniai turi Rusijos elitą savo kišenėj. Puikus paskutinis to pavyzdys buvęs Ukrainos expremjeras M.Azarovas užšaldžius sąskaitas paliktas Austrijoje tik su cash'u. Tačiau esminis klausimas ar Vakarai dėl Krymo trauks kozirius santykiuose ar apsiribos tik "šešetukais"?

Apie ES diplomatijos reagažą ir sprendimų priėmimo greitį šioje situacijoj belieka tik patylėti. Tikėkimės reakcijos lėtumas nereikš jos silpnumo ir šįkart ES smogs Putinui iš peties. Dėmesio vertu veiksniu gali tapti NATO reakcija, kur GS A.F.Rasmusenas renka Šiaurės Atlanto tarybos ambasadorius į skubų pasitarimą. Iš JT ST daug tikėtis neverta žinant, kad Rusija turi veto teisę visiems sprendimams.

Sutinku su tais, kurie tvirtina, kad Maidanas Rusijoje yra Putino paskutinė baimė. Ukrainoje įvykęs valdžios kaitos precedentas negali neraminti diktatorių. Neveltui net A.Lukašenka ėmė kartoti, kad pas mus Maidano nebus. Todėl Putino agresijos kelias gali slėpti ne jo stiprybę, o silpnėjimo ir net byrėjimo baimę. Ne veltui korumpuotos valdžios siaubui Aleksejui Navalnui paskirtas namų areštas.

• < <
• > >