1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Referendumo kaina

Šiomis dienomis pagieža tamsiems piliečiams ir dalyvaujamai demokratijai liejasi per kraštus. Truputi netikėta, kad ji vykdoma net pakankamai liberalių ir šviesių žmonių. "Kas, jei piliečiai užsinorės didžiausios minimalios algos pasaulyje, didžiausios vidutinės algos ar nuplakti kokį Seimo narį Lukiškių aikštėje? Kas jei panorės įstoti į Muitų sąjungą?" Klausia protingi žmonės Facebook'e, klausimų, kurių aš neužduodu savo šešiamečiui Simonui. "Taigi nesąmonė", - mirga Facebook' o atsakymai su aliuzija į mūsų piliečių totalų kvailumą. Referendumai yra nesąmonė.

Nežinau, kiek tie žmonės mokėsi istorijos ir politologijos, kurioje nesunku rasti pavyzdžių, į kokias pasekmes ir valdymo formas virsdavo toks savų piliečių niekinimas. Įdomu, kur tie tamsūs žmonės buvo 1991 sausio 13-ąją?

Požiūrį "mes žinome geriau", galima seniai jausti KT ir politikų, ir šiaip žmonių, pretenduojančių į viešus intelektualus, kalbose. Kas yra teisinga ir ką reikia daryti, žino tik siaura grupelė išrinktųjų ar tik paskirtųjų išminčių. 

Referendumo dėl žemės iniciatoriai piešiami it aštriadančiai barbarai, norintys sugriauti Europos civilizaciją ir valstybės tvarką. Nors viso labo yra vietinės lygos politikieriai mėgėjai, kurie savo politinį kapitalą kraunas keldami identiteto klausimą, priešpastatydami save proeuropietiškam mūsų valdžios konformizmui, o dalis tiesiog norėdami apsaugoti savo biznelį nuo stipresnės konkurencijos.

Jie naudojasi didžiulia visuomenės nepasitikėjimo terpe, kurioje jau seniai tarpsta įvairūs svieto lygintojai ir gelbėtojai. Beveik garantuoju, kad po to kas dabar vyksta jų turėsime ir būsimąjame Seime. Pamenu, kadais emocingas Pranciškus Šliužas mano vedamoje Btv laidoje ne juokais išgąsdino mus eterio metu išsitraukęs piniginę ir tėškęs ekonomistei Rūtai Vainienei po nosim, šaukdamas: mums nereikia Europos eurų. Žemė turi priklausyti lietuviams!

Po referendumo parašais slepiasi didžiulis nepasitikėjimas valdžia, kuri vis labiau tolsta nuo piliečių, ne mažiau nei Briuselis atitolęs nuo Vilniaus. Įdomu, kodėl buvo tylima apie katastrofiškas pasekmes, kai iniciatoriai prie kiekvieno turgaus ar prekybcentrio kantriai pusmetį rinko piliečių parašus. Kodėl išduodant lapus parašams nebuvo nė pusę lūpų užsiminta apie gresiančias didžiulias sankcijas? Kiek mūsų atsakingi politikai žinodami pasekmių rimtumą skyrė laiko bendravimui su visuomene ir susitikimams? Galbūt ne vienas pilietis būtų geriau pagalvojęs prieš dedant savo parašą.

Demokratija nėra tobula, bet geriau niekas kol kas nesugalvojo, sakė dar V.Čerčilis. Šiuolaikinė demokratija remiasi principu, jog pilietis ir yra valdžia. Jos pamatas yra valdžios atskaitomybė piliečiams ir pilietinė valdžios institucijų kontrolė. Dar Tomas Jefersonas kalbėjo, kad geriausias valdžios arogancijos, privilegijų ir korupcijos priešas yra aktyvus pilietis.

Institucinis blokavimas, prasidėjęs piliečiams pirmą kartą surinkus 300.000 parašų ir juos atnešus į VRK, mano nuomone, yra negarbingas. Neabejotina parašai turi būti tvarkingi ir tikri. Tačiau, jeigu jų surinkta pakankamai, tai yra nesąžiningas taisyklių keitimas žaidimui įpusėjus. Galbūt dalis žmonių buvo suklaidinti, galbūt dalis net nesuprato dėl ko pasirašo. Tačiau tokia logika gali atvest prie daugybės sprendimų kvestionavimo.

Pagarba taisyklėms yra vienas svarbiausių šiandieninės civilizuotos, teisinės valstybės bruožų. Bijau, kad kainą, kurią už tokią "pagarbą" piliečių valiai sumokės mūsų šalis bus dar didesnis piliečių nepasitikėjimas ir abejingumas viešiems reikalams, dar didesnis valdžios ir piliečių susvetimėjimas, dar daugiau rinkimuose balsuojančių "prieš", o ne "už", dar marginalesnis būsimas Seimas....

Kuo labiau valdžia nepasitikės savo piliečiais, galvodama, kad tamsuolius reikia valdyti meduolio ir rimbo metodu, tuo labiau piliečiai nepasitikės savo valdžia. Tik vargu ar šią kainą mūsų valstybei kas nors skaičiuoja?

P.S. Nepasirašiau po referendumu dėl žemės pardavimo, nors antram punktui dėl 100.000 piliečių ribos referendumui visiškai pritariu. Nemačiau prasmės dėl to, jog ir dabar įsteigus bendrovę ar per tarpininkus užsieniečiai mūsų žemę perka. Kai kur gana grubiai.

Kita vertus, sutinku su referendumo iniciatoriais, kad valstybės saugumo požiūriu situacija, kai didžiają dalį žemės supirktų ES šalių piliečiai, nėra tokia jau nekalta. Matyt, dėl to staiga po 10 metų susirūpinta saugikliais, priežiūros komitetais, kurie nebuvo sudaryti.

Net liberalas Dr. Eugenijus Gentvilas sutinka, kad žemė negali būti pardavinėjama be jokio reguliavimo ir griežtos kontrolės, tiesiog bet kam panorėjus. Dauguma ES šalių šioje srityje įstatymuose turi įsrėgę įvairių, kartais itin drakoniškų apribojimų. Apie tai nemažai kalbėjom šią savaitę Žinių radijuj: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/01/29/dienos-klausimas/29452

ES teisės ekspertas prof. Ignas Vėgėlė sako, jog priėmus diskriminacinį draudimą ES piliečių atžvilgiu mums gresia baudos, minimum du milijonai, maximum keli milijardai. Anot premjero, net ES paramos grąžinimas. Sutinku, kad tokios pasekmės būtų tikra katastrofa Lietuvai. Nugirdau, kad apie tai lyg ir buvo kalbų Ecofin'e, bandžiau tikrinti inoformacijos šaltinius, kol kas nesėkmingai. Tikrai sunku patikėti dėl tokių drakoniškų sankcijų realumo. 

comments

Nuomonė apie dienoraštį

Kai visokie realybės šou rodo ne tik tą šou, bet ir šou apie šou rengimą, tai galima tik juoktis iš jų tokios realybės. Nėra jos ten ir tiek. Bet kai žurnalistai, kuriais mes pasitikime, realiai pasakoja ne tik apie laidos rengimo užkulisius, bet ir pasirengimo jai etapus, susitikimus, vakarienes, pokalbius ir vertinimus, man jau dabar aišku, kad tokio skaidrumo ir atvirumo Lietuvos žurnalistikoje dar nebuvo. 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Pilnas straipsnis: Skaidri, atvira ir interaktyvi – tokia galėtų būti visa Lietuvos žurnalistika »

 

Skaitytojų komentarai:

Regina: "Žurnalistai eidami tuo skaidrumo ir atvirumo keliu toli nenueisite, todėl kad išpliurpiat valdžios paslaptis ir tampate nepatikimais. Dėl to negausite užsakomųjų laidų ar straipsnių...ką valgysite??? Ot baigsis tuoj jūsų bravūra...".

Beata: "Politikai nekalbėdami su savo žmonėmis kuriasi sau priešus. O tai - strateginė klaida.".