Linkolno išgelbėti paršiukai ir Matijošaičio norai įsivežti darbuotojus iš Nepalo

• 

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 rugpjūčio 13 17:39

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 5565

Praėjusią savaitę Žinių radijo laidoje kalbėjausi su dviem žinomais šalies verslininkais A.Avuliu ir V.Matijošaičiu http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/307/atviras-pokalbis/21062/kodel-a.-avulis-nesuranda-darbuotoju-uz-5000-lt

Iš karto pasakysiu, kad gerbiu ir vertinu žmones, kurie imasi inciatyvos ir kuria. Džiaugiuosi, kai patys verslininkai, o ne lobistai, atvirai dalijasi savo mintimis su visuomene, debatuoja ir taip prisideda ne tik prie savo verslo bet ir prie visuomenės sąmoningumo. Arvydas Avulis net pasiūlė mokėti po šimtą litų, už kiekvieną atvestą jam gerą darbuotoją. Jis pasirodo ieško visai ne eilinių darbuotojų už 5000 lt. atlyginimą, o vidurinės ir aukštesnės grandies vadovų. Tokių, kurie vadovautų rimtiems statybos objektams. Į mano abejonę, ar tai rimtas atlyginimas tokio lygio specialistui, jis atsakė tiesiai - nerasim, kelsim.

Klausiu laidoje verslinininko V.Matijošaičio, kam jis ieško darbuotojų net Nepale, kai aplink Plungę tokia bedarbystė. Jis skundžiasi, kad įmonei trūksta darbo jėgos, visų grandžių darbuotojų trūksta. „Mes skaitome kad Plungėje bedarbystės nėra. Pakalbėkite Jūs su darbo birža“, - siūlo man tiesioginiame eteryje.

Plungės Darbo biržos svetainę mums bekalbat patikrina apsukrus klausytojas ir parašo komentarą prie laidos anonso. Patikrinu ir pats. Darbo biržos svetainė skelbia, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. Plungės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruota 10981 bedarbis (liepos 1 d. – 11314), tai sudarė 12,08 proc. visų Telšių apskrityje registruotų darbingo amžiaus gyventojų. Nelabai tikiu, kad iš tokio didelio skaičiaus žmonių nėra bent 500 pajėgių, kvalifikuotų ir motyvuotų.

Noras mūsų verslininkų dairytis į tokias pribloškiančio skurdo šalis kaip Nepalas man niekaip nesueina su pareiškimais apie darbo imigrantus dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygiaus. Jei kalbėti apie Nepalą, tai ten aukštos kvalifikacijos tikrai neieško niekas, apie pusė šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Statistika sako, jog už nekvalifikuotą darbą Nepale uždirbdama vos 71 doleris per mėnesį.

Nepalieku Matijošaičio ramybėje dėl to Nepalo. Visvaldas pyktelėjęs atkerta, kad bandau įpiršti savo, o ne girdėti jo nuomonę. Tačiau man visai nesueina galai, iš vienos pusės darbuotojų paieška Nepale ir pramoninkų, kuriems priklauso ir jis, pareiškimai apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą ir imigrantų įsivežimą. Ypač klausant verslininko teiginio, kad „kompanijai kainuotų tas pats ar iš Nepalo ar vietinius samdyti“. Jeigu yra išvažiavimas, reikia leisti ir įvažiavimą, kažkas turi uždirbti mokesčius, - dėsto savo poziciją verslininkas V.Matijošaitis. Sunku ginčytis, ypač dėl to, kad gali nelikti greitai kam uždirbti pensijų.

Kažkuris iš Vakarų politikų taikliai pastebėjo, jog galvojome, kad įsivežame darbo imigrantus, o iš tiesų įsileidome žmones. Nerašysiu apie tą puokštę integracinių, socialinių, kultūrinių problemų, kurios gula ant šalies atvykus didesniam skaičiui imigrantų.

Prieš gerą šimtą metų automobilių kompanijos „Ford“ įkūrėjas H.Fordas mokėjo dosnesnius atlyginimus savo darbuotojams nei kitos kompanijos, berods po 5 USD per dieną, nes suprato, kad toks elgesys didina savo darbuotojų perkamąją galią, bei kuria aukštą jų lojalumą. Pas mus, anot mano kolegos Algimanto Šindeikio tai būtų ne patriotiška, o idijotiška http://www.veidas.lt/vienintele-svarbi-ministerija-%E2%80%93-realybes
 
Mano mėgstamas kolega, aštrus ir tiesus ne vienos mano vedamų laidų dalyvis Algimantas sieja pastaruoju metu keliamus klausimus apie verslo socialinę atsakomybę su bandymu revizuoti marksizmą. Aš manyčiau, kad stipresnis visada turi jausti didesnę atsakomybę už silpnesnį, už visumą, ne tik už save. Dar Č. Darwinas rašė: kai grupės konkuruoja, ilgiau išlieka tos, kuriose tarp jos narių egzistuoja abipusis altruizmas.

Prezidentas Abrahamas Linkolnas sykį važiavo ir pamatė žviegiančią kiaulę, kurios paršeliai buvo įlipę į dumblą ir niekaip negalėjo pajudėti. Vežiko paprašė sustoti ir nubėgęs ištraukė paršelius. Jo bendrakeleiviui paklausus kur čia savanaudiškumas A.Linkolnas atsakė: „Tai yra pats didžiausias savanaudiškumas. Aš visą dieną neturėčiau ramybės, jei būčiau palikęs tą kiaulę, sielvartaujančią dėl savo paršelių. Tai padariau, kad nereikėtų krimstis“.