Kodėl politikai alų myli labiau nei vyną?
- Informacija
- Parašyta Antradienis, 2013 liepos 09 10:38
- Autorius Aurimas Perednis
- Peržiūros: 3332
Ilgai ir nesėkmingai bandžiau ieškoti atsakymo į šį klausimą. Po Seimo sprendimo padidinti akcizus skaičiuojama, kad pusė litro alaus turėtų pabrangti vidutiniškai 3 ct, vyno – 16 ct, cigarečių pakelis – apie 30 ct. http://verslas.delfi.lt/verslas/brangs-cigaretes-ir-alkoholiniai-gerimai.d?id=61756875 Ne vieno klausiau kokia logika remiasi šie skirtumai. Vakar mano vedamoje radijo laidoje "Verslo pozicija" dalyvavo "Alita" vadovas Vaidas Mickus. Kaip išsiaiškinau po laidos pats Vaidas beveik nevartoja alkoholio. Jis jaučiasi blogai, kad vyno pramonė yra politikų žlugdoma, o alaus pramonė yra mylima. Alaus akcizai, anot jo pateiktų duomenų, pas mus vieni mažiausių ES, surenkama į biudžetą iš alaus akcizo 159 mln, kai tuo tarpu daug mažesnė Estija surenka iš alaus 131 mln. Suprantu, jog alus, pergalės, krepšinis yra jau įauginti į kraują kiekvienam lietuviui, tačiau kodėl valstybė nenori iš to daugiau uždirbti nesuprantu. Kai kurie mano kalbinami situacijos stebėtojai sako, jog aludariai dažniau lankos Seime:)
Anot V. Mickaus, akcizo tarifas alui Estijoje yra apie 2,4 karto didesnis nei Lietuvoje, akcizo tarifas alui Lenkijoje – beveik 2 kartus didesnis nei Lietuvoje, Latvijoje – beveik 30% didesnis nei pas mus. Alaus akcizas Lietuvoje per paskutinius 6 metus iš viso didėjo apie 34%, tuo tarpu vynui ir kitoms kategorijoms virš 70%. Dar vienas argumentas, kad 60 proc. mūsų alaus rinkos yra sukoncentruota užsienio investuotojams priklausančių daryklų rankose. Tai reiškia, kad didelė dalis pelno nepasilieka Lietuvoje.
Man pasirodė vyndarių argumentai įtikinantys dėl akcizų padidinimo neproporcingumo. Beje, "Alita" vadas viešai pripažino, kad reikėtų mažinti alkoholio vietų prieinamumą, turėti parduotuvėse specializuotas alkoholio prekybos lentynas, atskiriant nuo maisto prekių. Tikiuosi, kad tai ne tušti žodžiai publikai, o sąmoningas suvokimas pramonės daromos žalos visuomenei ir atsakomybės.
Tačiau, mano nuomone, pagrindinė problema yra tai, jog geriame baisiai daug. 2012 m. pagal statistikos departamento duomenis, kiekvienas išgėrėmė net 13 litrų gryno alkoholio per metus ir tas skaičius augantis. Pasaulio sveikatos organizacija sako, jog riba yra 6.5 litro vienam gyventojui. Viršijam ribą dvigubai, neskaitant kontrabandos, kuri, anot V.Mickaus, sudaro bent trečdalį rinkos. Alkoholio prieinamumo taškų, pasak ministro Vytenio Andriukaičio, turime tris kart daugiau nei Švedija. Žinant alkoholio pramonės lobizmą ir įtaką nesu tikras ar bus jam lengva perlaužti šitą baisią dinamiką. Beje, bus įdomu stebėti kaip pasielgs su akcizų įstatymu Prezidentė, ar ji atkreips dėmesį ne tik į baisią vartojimo statistiką bet ir neproporcingą ir atviru lobizmu man kvepiantį akcizo padidinimą.
Pokalbio įrašas čia:
Nuomonė apie dienoraštį
Kai visokie realybės šou rodo ne tik tą šou, bet ir šou apie šou rengimą, tai galima tik juoktis iš jų tokios realybės. Nėra jos ten ir tiek. Bet kai žurnalistai, kuriais mes pasitikime, realiai pasakoja ne tik apie laidos rengimo užkulisius, bet ir pasirengimo jai etapus, susitikimus, vakarienes, pokalbius ir vertinimus, man jau dabar aišku, kad tokio skaidrumo ir atvirumo Lietuvos žurnalistikoje dar nebuvo.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Pilnas straipsnis: Skaidri, atvira ir interaktyvi – tokia galėtų būti visa Lietuvos žurnalistika »
Skaitytojų komentarai:
Regina: "Žurnalistai eidami tuo skaidrumo ir atvirumo keliu toli nenueisite, todėl kad išpliurpiat valdžios paslaptis ir tampate nepatikimais. Dėl to negausite užsakomųjų laidų ar straipsnių...ką valgysite??? Ot baigsis tuoj jūsų bravūra...".
Beata: "Politikai nekalbėdami su savo žmonėmis kuriasi sau priešus. O tai - strateginė klaida.".
