Ar kompetencija yra svarbiausia, ko reikia ministrui?

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 gegužės 28 11:53

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 2780

Noriu polemizuoti su premjeru Algirdu Butkevičium vakar pareiškusiu, kad parenkant naują ūkio ministrą svarbiausią dėmėsį kreips į kandidato kompetenciją. Per daugybę metų kasdieninio bendravimo pokalbių laidose sutinkau šimtus viešojo sektoriaus ir verslo vadovų. Daugybė jų tikrai labai kompetentingi ir išmokę puikiai kalbėti. Dalis jų, deja, tik gražiai kalbantys niekšai. Todėl ir manau, kad kompetencija yra tik dalis to, ko reikia geram vadovui. Nebūtinai pati svarbiausia dalis, nes kompetencija, žinios ir įgūdžiai yra išugdomi dalykai. "Aš mokausi. Tai svarbus gero lyderio požymis. Vis dėlto žinau, kad labai daug ko nežinau ir niekada nesužinosiu", sako Anne Mulcahy, "Xerox" prezidentė.

Pamenu meras Artūras Zuokas kadais pasakė, jog moralė politikoje nėra svarbu, ji destabilizuoja politiką. O man atrodo kiekviena vadovo ir ministro atranka turėtų prasidėti nuo moralės ir jo moralinių savybių. Jeigu paklaustumėt šiuolaikinių personalo specialistų dauguma jų jums atsakytų, jog geras charakteris ir vertybės yra pirmiausia ir svarbiausia į ką žiūrima atrenkant vadovus.

„O kur buvo pati prezidentė kai vogė kiti?“ - vakar sau būdingu tiesmukiškumu rėžė Birutė Vėsaitė. Nieko naujo pasakysite, mūsų politikoje akių drąskymas ir arogancija jau seniai tapę norma. Deja, per 25 metus nuo Sąjūdžio laikų politinės technologijos mažai pasikeitė. 

Prisipažinsiu, mane įkvepia kuklūs, profesionalūs ir nearogantiški vadovai. Ne tokie, kurie vos tapę vadovais mėgaujas prabanga ir išskirtiniu statusu ar akių drąskymu. Pats šeštadienį per „Euronews“ mačiau kaip Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristina Lagard išeina iš teismo pastato Paryžiuje sėda į vidutinio lygio Wolksvagen ir nuvažiuoja, be jokių švyturėlių. Sekantis reportažas, rodo Ispanijos princesę, kuri sėda į ...Škodą. Puikus kuklaus vadovo pavyzdys yra popiežius Pranciškus. Lietuvoje niekam per daug neužkliūva tokie vadovai, kuriuos praėjusią savaitę aprašė DELFI.  Kuomet Tauragės vienos įmonės vadovas važinėja naujausia „Porsche“, o darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas: http://m.delfi.lt/verslas/article.php?id=61410341

Mums reikia visai kitokios, ne formalios, o tarnaujančios institucijų lyderystės. Jos pradininkas R.K. Grynlifas sako: „vienintelis pagarbos ir atsidavimo vertas autoritetas yra tas, kuriuo žmonės laisvai ir sąmoningai seka matydami akivaizdų jo atsidavimą tarnauti kitiems“. Jis prognozuoja, kad ateityje gyvybingos išliks tik tos institucijos, kurioms vadovaus tie, tarnaujantieji. Džimas Kolinsas parašęs knygą „Taip kuriama amžiams“ apie tokius rašo: „labiausiai institucijas keičiantiems lyderiams būdingas paradoksalus kuklumo ir profesinės valios derinys. Jie yra drovūs ir veržlūs. Atsargūs ir bebaimiai. Jų nedaug, bet jų nesustabdysi“. Vadovas šiandien yra parodoksalus nuolankumo ir drąsos priimti sprendimus mišinys.


Todėl su visa pagarba nenoriu sutikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kuris viešai tvirtina, kad svarbiausia būsimo ministro savybė yra kompetencija. Charakteris ir vertybės dažnai yra daug svarbiau. Pirmas klausimas kandidatui į ūkio ministrus galėtų būti kad ir toks: ar žinote ką lotynų kalba reiškia žodis ministras ir kokia jo prasmė? Juk viskas prasideda nuo požiūrio.

• < <
• > >