Savi

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 gegužės 14 14:04

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 4442

"Tai mūsų žmogus", "čia Kubiliaus žmogus", "o šitas gi dirba socdemams", tokiais epitetais nuolat šlama politikų užkulisiai. Pastaruoju metu daug kalbama apie "Verslios Lietuvos" generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko pasitraukimą. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė vakar pas mane vakaro laidoje sakė, jog P.Lukauskas yra blogo tarnautojo pavyzdys nes tris mėnesius per 2012 metus nebuvo darbe: http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/269/aktualusis-interviu/19923/ka-reiskia-aziotazas-del-vsi-%E2%80%9Eversli-lietuva%E2%80%9C-vadovo-pasitraukimo Esu beveik tikras, kad jo pasitraukimo esmė slypi ne valandose ar laisvadieniuose, kuriuos taip kruopščiai suskaičiavo ministrė. Paulius Lukauskas nėra savas.

Kadais skaičiau knygą apie Čikagos gangsterį Al Kapone. Buvo pasakojama nusikaltėlių grupinio mąstymo ir veikimo psichologija, savų gynimas, intrigos, kovos dėl įtakos ir lyderio palankumo. Sykį net pagalvojau, kad jeigu tuos elgesio principus taikytumėm mūsų politinėm partijom apibūdinti, pamatytumėm, kad ne daug kas skiriasi. Susisiekimo ministras praėjusią savaitę skundėsi, kad "savi" užvertė jį prašymais įdarbinti. Kažkuris iš socdemų net partijos suvažiavime liejo ašaras, kad nepasirūpinama savais, kurie daug dirbo per rinkimus. Juk net vakarietiškos demokratijos etalonu laikomoje Amerikoje keičiantis administracijai visi atletiškai pakeičiami savais. Taip lyg leidžiama suprasti, kad jie pirmiausia tarnauja ne šaliai, o jos valdžiai. Skirtumas tik tas, kad Amerikoje vyksta nuožmi vieša konkurencija partijų viduje, o pas mus, anot R.Dargio, nežinia kokie interesai suveikia. Kaimo seniūnai, įmonių vadovai, mokyklų direktoriai į partijas stoja tam, kad taptų "savais". Jie puikiai žino, jog mūsų šalyje iš anksto numatomos vietos "saviems". Vadovas čia vertinamas ne už kompetenciją, profesionalumą, savarankišką mąstymą bet už lojalumą ir konformizmą. Valstybės įmonių vadovai yra tik bilijardo kamuoliukai, judantys ten, kur juos pastumia aukštesnės jėgos. Čia yra didelė dalis atsakymo kodėl dalis šviesių, iniciatyvių ir kritiškai mąstančių žmonių nenori eiti dirbti savo šaliai, nes pirmiau reikia dirbti valdžiai, tapti „savu“, linksėti net jeigu nė trupučiu nesutinki. Kitokius dominuojanti kultūra atmeta. Dirbdamas televizijoje matau kaip degraduoja tos televizijos, kurių programos kuriamos gerų draugų, savų, o ne profesionalumo principu.
 
Nepažįstu Pauliaus Lukausko. Niekada neteko asmeniškai kalbėtis ar susidurti laidose. Tačiau verslininkų su kuriais teko kalbėtis atsiliepimai geri. Kiek pačiam teko susidurit su šia organizacija, kviest į laidas iš ten žmones, įspūdis, kad dirbama pažangiai. Todėl netikėtas P.Lukausko atleidimas sukėlė visiems klausimų.

Vakar kai kalbėjausi su ūkio ministre supratau, kad jos labiausiai netenkino dažnas P.Lukausko nebuvimas darbe. Per 2012 metus net 68 darbo dienas generalinis direktorius tvarkė savo asmeninius verslo reikalus, o ne "Verslios Lietuvos", nors ūkio ministerijos pasirašyta darbo sutartis su juo leido jam net 10 savaičių per metus tai daryti. Sutinku, tai yra argumentas. Tačiau „vertinkime rezultatus, o ne atsėdėtas valandas“,- tvirtina P.Lukausko gynėjai. Birutė Vėsaitė radijo laidoje užsiminė, kad jos žiniomis direktoriaus atlyginimas siekęs 6500 lt. į rankas ir sudarė vos dešimtadalį jo visų metinių pajamų. Prisiminiau biblijinę frazę, kur tavo lobis, ten tavo širdis:) Tačiau vis dėlto absurdiška vertinti vadovus, kurie dirba intelektualinį darbą pagal išsėdėtas valandas. Šiuo atveju matyt labiau ieškota preteksto ne priežasties. Juk jis ne savas.

• < <
• > >